Artėjant šviesaus atminimo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės 50-osioms gimimo metinėms, romanų, kelionių prisiminimų, eseistikos ir publicistikos kūrinių autorei savo duoklę atidavė teatras. Viena paskutiniųjų J. Ivanauskaitės pjesių „Bomba arba Ariel“, kuri buvo išleista jau po rašytojos mirties, atgimė Užupio teatro scenoje.
Užupio teatras pristatė spektaklį pagal J.Ivanauskaitės pjesę „Bomba, arba Ariel“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Anot idėjos autorių, J. Ivanauskaitė gerai žinoma kaip rašytoja, dailininkė, tačiau dar neatrasta kaip dramaturgė, tad itin prasminga, kad rašytojos gimimo 50-mečiui Užupio teatras pristato būtent šios pjesės premjerą. Prieš spektaklį žiūrovams trumpai priminta J. Ivanauskaitės kūrybos istorija bei tai, kad pati rašytoja yra pasakiusi, kad atiduodama savo darbus skaitytojo ir žiūrovo teismui tikisi būti išgirsta ir suprasta.
Spektaklio režisierė Rita Urbonavičiūtė viename interviu yra sakiusi, jog J. Ivanauskaitės pjesės yra pakankamai sudėtingos, kad jas galima būtų inscenizuoti, todėl teatruose beveik nestatomos: „Reikalingas labai savitas matymas. Tačiau šita pjesė pasirodė man artima. Joje užkoduota daug gilios prasmės, pasaulio išminties, intelektinių kodų. Tarsi lietuviškasis Leonardo da Vinčio kodas.“
Simboliška, kad kūrinys, kurio pati svarbiausia ir keliose siužeto plotmėse pasikartojantis tema – tikėjimas, pirmą kartą buvo parodytas sakralinėje erdvėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje. Toks spektaklio idėjos autorių pasirinkimas padėjo sukurti autentišką vakaro nuotaiką – ant savo kėdžių žiūrovai rado paliktus lapelius su maldos tekstu, tai buvo tarsi nebylus priminimas, o kartu ir visos kūrinio temos simbolis.
Užupio teatras pristatė spektaklį pagal J.Ivanauskaitės pjesę „Bomba, arba Ariel“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ši pjesė kiekvienam žiūrovui suteikia savitą interpretacijos galimybę ir pakviečia ne tik į kelionę laiku nuo biblijinės priešistorės iki mūsų dienų, bet kartu leidžia pakeliauti po slapčiausius žmogaus pasąmonės užkaborius.
Per simbolius ir aliuzijas kuriamas nuogo, tiesmuko, o kartais netikro ir mistinio pasaulio vaizdas, kur iliuzijos ir realybė akimirksniu gali susikeisti vietomis. Per šį pasaulį keliauja kūrinio herojai, puoselėdami savas viltis, ieškodami atsakymų į pačius svarbiausius žmogaus būties klausimus ir nuolat bandydami įminti visatos paslaptis. Kūrinio personažai kiekvienas savaip aiškinasi, kas yra tikrasis tikėjimas ir kokia yra mirtis.
Užupio teatras pristatė spektaklį pagal J.Ivanauskaitės pjesę „Bomba, arba Ariel“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pjesės žiūrovas nesunkai atpažįsta ne tik J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėjautos bruožus, bet nejučia supranta, kad angelais save laikančių herojų ieškojimai savo prasme ir lūkesčiais yra artimi kiekvienam mirtingam žmogui.
Pjesėje „Bomba arba Ariel“ pasakojama šiuolaikinės visuomenės dogmoms prieštaraujanti, sukrečianti istorija apie tikėjimą. Veiksmas vyksta bažnyčioje, kur susikerta skirtingi žmonių likimai. Pjesės scenose skleidžiantis veikėjų charakteriams išryškėja jų gyvenimus susiejęs bruožas – nepatirta meilė (moters meilė, motinos meilė, dukros meilė, pasaulio meilė).
Užupio teatras pristatė spektaklį pagal J.Ivanauskaitės pjesę „Bomba, arba Ariel“ (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Asmodėjus, Barbelo ir Samaelis vadina save puolusiais angelais. Jų personažai įkūnija pasipriešinimą visuomenei, maištą prieš jos vartotojiškumą. Angelai kovoja prieš reklamos vaidmenį formuojant vartotojų visuomenę, kritikuoja prekinių ženklų vaikymąsi. Idiliškai prasidėjęs pasakojimas staiga tampa įkaitų drama, kurioje skleidžiasi toli gražu ne tobuli jaunavedžių santykiai, o maištaujantieji personažai. Dramatiška istorija atveria veikėjų sielos užkaborius, aikštėn iškyla kiekvieno jų gyvenimo skauduliai. Tarp veikėjų vykstantys dialogai yra tarytum mažos jų išpažintys, po kurių kiekvienas gauna išrišimą.
Pjesėje vaidina aktoriai: Linas Baranauskas, Gabrielia Kuodytė, Česlovas Gabalis, Saulius Čėpla, Jūratė Vilūnaitė, Rasa Strauzaitė, Aurimas Blaževyčius.
