Daugeliui dirbančiųjų džiugi naujiena – kartu su Naujaisiais atėjęs minimalios algos padidėjimas iki 1000 litų (neatskaičius mokesčių) – kai kuriems verslininkams sukėlė galvos sopulį. Įjungdami savam verslui „taupymo režimą", jie žada atleisti iš darbo dalį minimalias algas gaunančių žmonių. Arba – laikinai verslą stabdyti ir siųsti visus nemokamų atostogų. Kaip jau pasielgė komercine prasme bene geriausioje Kauno gatvėje – Laisvės alėjoje – esančių kelių maitinimo įmonių savininkai.
– Negi tikrai tik toks kelias yra „amortizuoti“ padidėjusias išlaidas? Atsakyti naujienų agentūrai ELTA į šį bei kitus klausimus sutiko Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos vicepirmininkas Jonas Guzavičius.
– Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, jog ir praėjusių metų pradžia kai kuriose Kaune veikiančiose maitinimo įmonėse buvo tokia pat sunki, kaip ir šiemetė. Tada irgi kelios įmonės, nesulaukusios lankytojų, laikinai nedirbo. Nors, prisiminkim, tuo metu minimalios algos buvo mažesnės nei dabar. Didesnį poveikį šiam verslui turi lankytojų stygius, nes po švenčių prekybai ateina ramesnis metas. Juolab kai žiema, ir didžiąją dalį vartotojų (pirkėjų) biudžetų suryja mokesčiai už šildymą. Įmonėje, kurios produktyvumo lygis jau yra toks, kad darbuotojas sukuria pridėtinę vertę, šiek tiek didesnę arba bent lygią išmokamam atlyginimui, problemų dėl didesnių minimalių algų mokėjimo nebus. Beje, esu iš tų Trišalės tarybos narių, kurie pritarė darbo užmokesčio padidinimui iki 1000 Lt. Žodis „padidinimas“ tinka labiau, nes tai buvo rinkiminis komandinis metodas.
– Ar tikite, kad ženkliai padidės vartojimas, kai už minimumą dirbantys Lietuvos žmonės gaus keliasdešimt ar šimtu litų algos daugiau, ir ar buvo apskaičiuotas tas galimas, tarkim, biudžeto pajamų padidėjimas bei jo įtaka geresnėms šalies verslo perspektyvoms?
– Atlyginimų padidinimas daugeliui sutapo su padidėjusių sąskaitų už būsto šildymą mokėjimu. Todėl vartojimas iki šildymo sezono pabaigos vargu ar kiek nors padidės.
Apie minimalių algų padidėjimo įtaką geresnėms šalies verslo perspektyvoms galima samprotauti tik teoriškai. O kaip iš tikrųjų bus, matysim metų gale.
– Diskutuojant dėl minimalios algos padidinimo Trišalėje taryboje pasisakėte už saikingus pokyčius, nors profsąjungos kalbėjo apie ženklesnį jos padidėjimą. Tuomet, beje, kalbėjote ir apie verslininkus, kurie ir mažesnius minimalius atlyginimus savo darbuotojams mokėjo ne visus. Kažin kaip dabar, ar tose įmonėse žmonės tebedirba užimdami (popieriuje) tik dalį etato? O gal jau sumažėjo dirbančiųjų papildomai gaunamų „vokelių“ turinys?
– „Vokelių“ kiekis ir turinys sumažėtų, jei būtų visiems prieinamas įmonės skaidrumo rodiklis – tai yra jei būtų viešai skelbiamas vidutinis mėnesinis darbuotojų atlyginimas. Tuomet juridiniai ir fiziniai asmenys turėtų galimybę sužinoti konkrečios įmonės vidutinį mėnesinį darbuotojų atlyginimą. Mažinant šešėlinio verslo apimtis, savaime aišku, vien represinių priemonių nepakanka. Turėtų būti taikomos ir tokios priemonės, kad verslininkams tiesiog neapsimokėtų dirbti šešėlyje. Tarkime, viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tik įmonės, kuriose vidutinis darbuotojų atlyginimas – ne mažesnis nei 80 proc., skaičiuojant nuo tos šakos ir to regiono vidutinio atlyginimo. Taip pat – tik įmonės, kurios neturi skolų ne tik „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir pradelstų skolų savo subrangovams bei tiekėjams. Tai, tikėtina, padėtų spręsti ir kai kurias problemas, keliančias abejonių dėl viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo. Lietuvos trišalėje taryboje buvo išreikšta nuomonė, kad pokyčiai vyktų planingai, iš anksto supažindinant visuomenę. Neabejoju, jog jie turi būti saikingi ir gerai apgalvoti.
– Keturių Kauno viešbučių savininkas yra man prasitaręs, kad papildomas pajamas, gautas, kai mokėjo valstybei sumažintą pridėtinės vertės mokestį, panaudojo viešbučių įrangai atnaujinti. Tad prieš PVM mažinimą deklaruotas tikslas – sumažinti įkainius viešbučių svečiams – liko „pamirštas“. Dabar politikai kalba apie galimą PVM mažinimą mėsai, dar kažkam. Ar neiškreipia rinkos PVM diferencijavimas pagal pasirinktas ūkio šakas?
– Konkurencinėje kovoje tarp valstybių ženklią įtaką daro pridėtinės vertės mokesčio dydis. Savaime aišku, jog valstybės biudžetas surinks daugiausiai mokesčių, jei PVM dydžio ir paslaugų kiekio sandauga bus didžiausia. Tačiau PVM diferencijavimas pagal ūkio šakas, be abejo, iškreips vienodas konkurencines sąlygas. Bet turime gerai pasverti visus už ir prieš, dar iki sprendimų priėmimo. Būtina pamąstyti, ar, nesumažinus PVM, tos šakos apskritai išliks.
– Daug kalbama apie palankios verslui terpės sukūrimą Kaune, tačiau neatrodo, kad investuotojai būriais veržtųsi į Kauną (bei Lietuvą taip pat). Netgi lengvatomis viliojanti Kauno laisvoji ekonominė zona per keliolika metų sugebėjo panaudoti vos keliolika procentų turimų plotų. Kokie iš tikrųjų trukdžiai stabdo verslininkų planus veikti Kaune – gyventojų sumažėjimas, nesusikalbėjimas su vietine valdžia?
– Palankios verslui terpės sukūrimas Kaune yra vienas aktualiausių klausimų, aptariamų Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Kauno miesto savivaldybės įkurtoje Verslo taryboje. Tačiau kartais rezultatas būna priešingas tam, kokio norėtųsi. Pavyzdžiui, Vilniuje žemės mokesčio koeficientas pramonės ir sandėliavimo paskirties objektams yra 0,4. Kauno mieste (labai gaila) – 1,2, tai yra 3 kartus didesnis. Su aiškinimu, kad Kaune apskritai žemė yra pigesnė, galima sutikti, bet ir verslo vystymo galimybės Kaune yra mažesnės. Toks dirbtinas žemės mokesčio „atkoregavimas“, neabejotinai, turės neigiamą reikšmę verslui.
– Praėjusių metų vasarą, kaip Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, kuriai vadovaujate, atstovas Trišalėje Kauno taryboje stengėtės depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą. Kažkaip neteko girdėti apie realius pokyčius to depolitizavimo linkme, ar jų Kaune ir nebuvo?
– Mes siūlome į savivaldybės įmonių valdymą įtraukti bent po vieną kompetentingą specialistą iš verslo organizacijų. Tai yra tikrai nenauja ir visame pasaulyje taikoma praktika. Juk ir Lietuvoje į valstybės valdomas įmones deleguojami atstovai iš verslo ir mokslo įstaigų. Deja, šiam mūsų pasiūlymui kol kas pritarė ne visos partijos, kurių atstovų yra Kauno miesto savivaldybės taryboje. Tačiau viliamės, jog būsim išgirsti bei suprasti. Ir kad šis klausimas miesto politikų dar nėra galutinai „palaidotas“. Pozicijos nekeičiame, todėl diskusijos, manytume, bus tęsiamos, kol prieisim prie bendro sutarimo.
– Statistikai teigia, kad pernai, kol minimalios algos nebuvo padidintos iki 1000 Lt, Lietuvoje bankrutavo keli tūkstančiai įmonių, maždaug 70-čia jų daugiau nei 2011-aisiais. Tik dar nepaskelbta, kiek tiksliai įmonių per visus praėjusius metus sustabdė savo veiklą, laukdamos „geresnių laikų“. Beje, kada visa Lietuva, Jūsų manymu, gali jų sulaukti?
– Iš tikrųjų, dar sunku pasakyti, kiek įmonių pernai bankrutavo, o kiek jų tik trumpam sustabdė savo veiklą. Neabejotina, jog ir prognozės, kiek bankrutuos įmonių Lietuvoje 2013 metais – labai nenuspėjamos. Tai – kintamas dydis, priklausantis nuo įvairių tiek pasaulinės ekonomikos vystymosi, tiek šalies augimo tendencijų. Be to, bankrotas Lietuvoje turi daug ir nacionalinių ypatumų. Deja, negaliu tiksliai įvardyti, kuriais konkrečiai metais Lietuvoje prasidės geresni laikai. Linkėčiau visiems verslo dalyviams sėkmės 2013 metais. O jei šie, jei kiti vėlesni metai bus vis sėkmingesni, tai ir geresnių laikų greičiau sulauksime.
– Dėkoju už pokalbį.
