Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pirmąjį pasaulinį karą pradėjusios Vokietijos prezidentas, minėdamas karo pradžios šimtmetį, su Prancūzijos vadovu apsilankė viename iš aktyviausių mūšių laukų Elzaso regione. Kartu abi šalys pirmajame pasauliniame kare prarado iki 4 milijonų žmonių.
Šalia Hartmansvilerio viršūnės šiandien plevėsuoja Prancūzijos vėliava, tačiau tam, kad ji čia atsirastų, beveik prieš šimtmetį šiame lauke galvas padėti prireikė 30 000 vokiečių ir prancūzų.
Mūšis dėl kalvos truko metus, tad metus ten kas valandą mirė bent po tris žmones. Jie čia kartu, sunku atskirti, kur vokietis, kur prancūzas, kolegai iš Vokietijos sako Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as rodydamas identiškų pilkų kryžių pilną lauką. Nuo Karolio Didžiojo laikų tarp frankų ir germanų nepasidalytas Elzasas šiandien turbūt išgyvena savo ramiausius dešimtmečius.
Aplinkinių kaimų pavadinimai vokiški, tačiau Joachimas Gauckas, Vokietijos prezidentas, čia atvyksta apsikabinti šalia pirmojo pasaulinio karo memorialo, ant kurio prancūziškai parašyta: „Tie, kas pamaldžiai mirė už savo tėvynę, turi teisę, kad prie jų kapų melstųsi minios“.
Šįkart, minint pirmojo pasaulinio karo šimtmetį, prie kapų – tik du prezidentai, maldą kalba gal tik buvęs pastorius J. Gauckas, tačiau Vokietija ir Prancūzija – pavyzdys, kaip buvusios didžiausios priešės Europoje gali atiduoti pagarbą žuvusiesiems tarpusavio kovose be siekio suvesti sąskaitas iš naujo.
