Muzikos kompanijos „Monaco“ įkūrėjas ir prodiuseris Justas Garliauskas (30) yra vienas iš tų nedaugelio veikėjų, galinčių paveikti pramogų pasaulio procesus. Arba, kaip pats sako, kartais nulemti ir žmonių likimus. Nors jis nėra visuomenei žinoma figūra, neretai būtent nuo jo sprendimų ir darbo priklauso, ką pamėgs visuomenė, o kam teks ieškoti kitų kelių į šlovę.
- Kaip atsidūrei pramogų versle?
- Visą laiką žinojau, kad noriu tokio darbo, kuriame nesijausčiau kostiumuotu mikimauzu. Pramogų pasaulis atitiko mano lūkesčius. Be to, muzika pradėjau domėtis nuo paauglystės. Teko dirbti radijo laidų, muzikinės TV laidos vedėju, bet manęs tai netenkino, nes nenorėjau būti fasadinėje pusėje. Man labiau patinka būti už kadro. Mėgstu valdyti, o ne būti valdomas.Dirbau muzikos leidybos kompanijose “Koja Records”, “Bomba Records”. Prieš dvejus metus pribrendau savo verslui. Taip gimė albumų leidyba, prodiusavimu, koncertine veikla užsiimanti muzikos kompanija “Monaco”. Dabar mano darbas toks, kurio galima pavydėti.
- Kodėl?
- Pirmiausia pats sukūriau sau darbo vietą. Mano įmonė dabar funkcionuoja taip, kaip ir įsivaizdavau. Visą savo profesinį gyvenimą siekiau to, ką dabar turiu.
- Ar esi griežtas vadovas?
- Taip. Esu šiek tiek beprotis. Matai, aš netikiu žodžiu “ne”. Daug reikalauju iš savęs ir kitų. Vadovaujuosi kriterijumi, kad nėra neįmanomų dalykų. Vieni tiki Dievu, kiti prietarais, o aš tikiu rezultatu.
- Kokia tavo siekiamybė?
- Gyvenime turiu daug tikslų. Visko siekiu metodiškai. Turiu puikią šeimą (Justas vedęs ir augina trejų su puse metų dukrą - aut. past.), mėgstamą darbą.
- Ką darai, kai tau nepavyksta įgyvendinti kokio nors tikslo?
- Bandau iš naujo. Svarbiausia neleisti sau manyti, kad esi nevykėlis.
- Kokie atlikėjai ir grupės glaudžiasi po “Monaco” sparnu?
- Labai platus spektras. Tai ir maestro Vytautas Juozapaitis, Violeta Riaubiškytė, Vilius Tarasovas, Alina Orlova, YVA, “Skylė”, BIX, Romas Dambrauskas, “Mokinukės” ir kiti. Visi mūsų atlikėjai - ne tik populiarūs, bet ir puikūs žmonės. Galėčiau kas dieną juos kviestis pietų.
- Kokiais kriterijais vadovaujiesi sutikdamas leisti vieno ar kito atlikėjo albumą?
- Ne asmeniniu skoniu tai tikrai. (Juokiasi.) Pirmiausia - atlikėjo interesas būti scenoje. Tada vertiname jo muzikos turinį, patirtį, asmenybę ir norą būti dainininku ne tik paraše po nuotrauka kokiame nors žurnale. Labai svarbu talentas, nes kažkodėl dauguma mano, kad jie moka dainuoti ir dar tai gali daryti viešai.
- O kaip finansinis interesas, pelnas?
- Be abejo, mes nesame labdaringa organizacija. Tačiau jei viską daryčiau tik dėl pelno, pasirinkčiau kitokį darbą. Pelnas yra pasekmė, o ne motyvas. Lietuvoje yra ne vienas pelningas projektas ar atlikėjas, bet mes su jais nedirbame. Vien dėl to, kad mūsų jie “neveža”. Apskritai lietuviškame muzikos versle nėra formulės, pagal kurią gali apskaičiuoti būsimą pelną.
- Sutik, leisdamas YVA albumą tikiesi daugiau pelno nei “Skylės”?
- Greičiausiai taip. Gaminti “Fiat” naudingiau nei “Ferrari”. Taip ir su muzika - viena yra serijinė, kita vienetinė.
- Ar galėtum pasakyti, koks “Monaco” atlikėjas pelningiausias?
- YVA, Violeta Riaubiškytė yra populiarūs ir gerai uždirbantys atlikėjai.
- Su kokiais atlikėjais sunkiausia dirbti?
- Man nėra sunku nė su vienu. Visi mes pramogų versle esame daugiau mažiau ufonautai. Kiekvienas atlikėjas turi savų keistenybių. Juk viešumoje esantys žmonės jau yra išskirtiniai, kitaip jie nebūtų žinomi.Vieni puikiai dainuoja, kiti sugeba save parduoti, treti žavi charizma. Tačiau nereikėtų jų vadinti “pasikėlusiais”. Taip gali manyti tik trumparegiai. Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos pramogų versle nėra nė vieno “pasikėlusio”.
- Alina Orlova garsėja problemišku charakteriu. Ar su ja irgi nesunku?
- Nesąmonė, puikiai su ja susišneku. Ji paprasta, kaip dvi kapeikos.
- Ar šiandien, kai egzistuoja internetas, apsimoka leisti albumus?
- Žinoma. Aišku, labiau apsimokėtų, jei žmonės nepiratautų.
- Prisipažink, ar pats nesi atsisiuntęs nemokamai muzikos internetu?
- Net nemoku to daryti. Aš perku muziką.
- Kokia tai muzika?
- Klasikinė. Visa kita muzika yra mano darbas. Šiaip egzistuoja daug įdomesnių užsiėmimų nei klausytis muzikos ar žiūrėti TV.
- Pavyzdžiui?
- Labiausiai man patinka kelionės.
- Egzistuoja sąvoka “šou verslo ryklys”. Kas, tavo nuomone, galėtų juo vadintis?
- Manau, kad Lietuvoje egzistuoja keletas žmonių, kurie gali paveikti pramogų verslo dinamiką. Nenoriu minėti vardų, bet tai bet kuriuo atveju nėra plačiai matomos figūros.
- Ar save prie jų priskiri?
- Nenorėčiau vadintis “rykliu”, bet paveikti muzikinio pasaulio procesus galiu. Nuo mano sprendimų kartais priklauso kai kurių žmonių likimas.
- Ar teko sulaukti nepadorių pasiūlymų iš merginų, kurios nori tapti žinomos per lovą?
- Oi ne. Juk nesu toks gražus kaip Egmontas Bžeskas. (Juokiasi.)
- Negaila?
- Gaila... (Juokiasi.) Jei rimtai, mūsų pramogų versle neegzistuoja tokios pat taisyklės kaip Holivude.
- Ar sunku Lietuvoje tapti dainininku?
- Jei tikslas yra, kad spaudoje prie tavo pavardės būtų prierašas “dainininkas” arba “žvaigždė”, nesunku.
- Jeigu tau reikėtų išrinkti geriausius tris visų laikų lietuviškus albumus, kokie jie būtų?
- “Šiaurės krypties” “Ne tiek to”, “Empty” “Estrada”, “Sel” “Guma”. Mes turime ir daugiau gerų albumų. Bėda, kad žmonės dažnai teisia net nepaklausę tų albumų.
- Dabar kas netingi rašo ir publikuoja knygas. Neturi tokių minčių?
- Aš ne Stano. (Juokiasi.) Nežinočiau, ką rašyti, ir neplanuoju to daryti. Apsaugosiu žmoniją nuo dar vienos nesąmonės.
Laima Karaliūtė
