Atgaivinta diskusija dėl 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo ne pelno siekiančioms organizacijoms. Kai kam išsakius mintį, kad laikinai nebeleisti gyventojams savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. pajamų mokesčio, kuris skiriamas labdarai bei paramai, sukėlė audrą. „Sodros“ problemos sprendimas tokiu būdu netinkamas - pareiškė iš 2 proc. gaunantys didelę dalį - taip skriaudžiamos labdaros organizacijos ir nevyriausybinis sektorius. Tame yra truputis tiesos, tačiau dar didesnė tiesa yra tai, kad šis įstatymas nuo pat jo priėmimo buvo ydingas.
Prieš 7 metus priimtas įstatymas, pagal kurį galima 2 procentus nuo pajamų mokesčio skirti ne pelno siekiančioms organizacijoms. Politikai Lietuvoje, nors žiūrėjo pagal kitas Europos valstybes, padarė savaip. Šiuos 2 proc. gali gauti ir nevyriausybinės organizacijos, ir valstybinės, kurios ir taip tiesiogiai gauna valstybės finansavimą. Nekalbant apie tai, kad be jokios gėdos aukščiausi valstybės pareigūnai viešai svarsto, kad šiuos 2 proc. būtų galima skirti ir politinėms partijoms. Tai jau visiška pirminės 2 proc. skyrimo nevyriausybiniam sektoriui idėjos parodija.
Kuriant šį įstatymą buvo mintis, kad dirbantieji galėtų paremti nevyriausybines labdaros ir pilietines organizacijas skirdami 2 proc. - buvo labai gera, bet ji išsigimė jau pačiu šio įstatymo priėmimu. Įstatymas netinkamai pradėtas, pagimdytas neišnešiotas ir išsigimęs, augdamas parodė savo akivaizdų ydingumą.
Didžiausią dalį paramai skirtų lėšų - 20,9 mln. litų (36 proc.) gavo valstybės ir savivaldybių įstaigos, 17,6 mln. litų (30 proc.) - asociacijos, 7,8 mln. litų (13 proc.) - viešosios įstaigos, 4,3 mln. litų (7 proc.) - labdaros ir paramos fondai, o 3 mln. litų (5 proc.) atiteko gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms.
Beliek tik pritarti Valstybės kontrolierės Rasa Budbergytės spalio viduryje Seimui išreikštai abejonei, ar gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri skiriama paramai ir labdarai, atitinka deklaruojamus paramos tikslus.
Nebėra net ko klausti: ar atitinka? Akivaizdu, kad neatitinka. Priimant šį įstatymą buvo siekiama stiprinti nevyriausybinį sektorių. Gavosi šnipštas. Gal ir verta būtų nutraukti galimybę 2 proc. skirti pagal dabartinį įstatymą ir po metų jį atnaujinti jau pakeistą, kad paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos.
Kita opi problema, kad paramos gavėjais, imant net nevyriausybines organizacijas, gali tapti be didelių barjerų. Paramos gavėjo statusas labai lengvai suteikiamas. Neretai nevyriausybinės organizacijos yra paprasčiausiai verslo struktūrų filialai, reklamos ruporai. Apsimoka kokią nevyriausybinę organizaciją įkurti didelius atlyginimus gaunančios įmonės vadovams ir taip susigražinti pinigus pervedant jai savo „labdarą“, 2 proc. Čia tinka sporto klubai, partiečių medžiotoju būreliai ar kas benori.
Tokia nevyriausybinė organizacija tikrai aktyviai veiks gindama verslo („piliečių“) grupės interesus. Galima įkurti organizaciją, pavyzdžiui, „Balti arkliai- jūra iki kelių“, kurios tikslai būtų skatinti kultūringą, saikingą alkoholio vartojimą. Jos steigėjai, sakykim, aludariai, alkoholio kompanijos, bet jos tikslai bus kilnūs, kad „tik saikingai, blaiviai tevartotų“, tačiau, suprantama, kad realybėje sieks, kad kuo daugiau vartotų.
Tai kiek sutirštintos spalvos, bet realybėje šis įstatymas būtent taip veikia. Jis keistinas iš esmės. O gal laikinai jo veikimą ir verta sustabdyti, kad pradėtų veikti visiškai naujos kokybės?
Juozas Dapšauskas
VšĮ „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas
www.tikiu.lt redaktorius
