Britų mokslininkai nustatė, kad dievaičių garbinimas turi didžiulės reikšmės paauglio psichinei raidai.
Vaikai, kurie žavisi muzikos, kino ar kt. žvaigždėmis, dažniausiai būna emociškai stabilūs ir turi daug draugų. Jų domėjimasis garsenybėmis yra normali paaugliškos raidos dalis, teigia Lesterio ir Koventrio universitetų psichologai.
Tačiau tie paaugliai, kurie fanatiškai ištikimi savo dievaičiams, dažniausiai jaučiasi vieniši, neturi draugų ir nėra emociškai susiję su savo šeima.
Britų psichologai Džonas Maltbis ir Deividas Džilsas apklausė 191 anglų moksleivį nuo 11 iki 16 metų ir aptiko, kad tie, kurie aistringai seka garsenybių gyvenimus, yra populiaresni tarp bendraamžių.
Maždaug 30-iai procentų paauglių kalbos su bendraamžiais apie garbinimo objektus užima reikšmingą bendravimo laiko dalį. Pasirodo, šie paaugliai yra emociškai disciplinuoti ir turi gerai sutelktą draugų ratą.
"Vaikai savo priklausomybę nuo tėvų perkelia į bendraamžius. Garsenybės pakeičia jiems herojus, kuriais anksčiau, kai vaikai buvo maži, buvo tėvai. Šis etapas yra sveikos vaiko raidos dalis", - tėvus nuramina britų psichologai ir priduria, jog dievaičių gyvenimo sekimas leidžia vaikams jausti emocinę autonomiją nuo tėvų.
Apie aštuonis procentus apklaustų vaikų prisipažino esą fanatiškai ištikimi garbinamai įžymybei. Jie teigė jaučią su ja stiprų asmeninį ryšį ir vadino "geriausiu draugu".
Toks garbinimo būdas, psichologų nuomone, slepia problemas, artimas patologijai. Tokio tipo paauglys jaučiasi vienišas, jis turi mažai draugų ir mažiau už kitus myli savo tėvus.
"New Scientist", parengė Vilma Skiotienė
