Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje – visas įžūlumo ribas peržengianti vagystė. Viešvilės gamtinio rezervato aplinkosaugininkai ten neberado prieš 8–9 tūkstančius metų susiformavusios žemyninės smėlio kopos. Algis Butleris, rezervato direktorius, sako, kad kopos vagys kelias dienas galinga technika turėjo kasti smėlį ir vežti jį iš draustinio, tačiau kol kas dar neatsiranda mačiusiųjų, kas nusikaltimą įvykdė.
Niekas nieko nematė
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato aplinkosaugininkams beveik prieš dvi savaites buvo pranešta apie neįtikėtiną vagystę Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje. Šio draustinio teritorija priskirta rezervato kontrolei. Nuvykę patikrinti gautos informacijos aplinkosaugininkai apstulbo - viena iš šalia karinės šaudyklos esančių kopų buvo perkasta, o jos viršumi anksčiau ėjęs keliukas dabar veda kopos papėde. Nors kopa stūkso vos už 100–200 metrų nuo kariškių saugomos šaudyklos, ten budintys sargai aplinkosaugininkams teigė nieko nepastebėję.
Dingo 300 kubų smėlio
- Kreipsimės į teisėsaugą. Iškvietėme Geologijos tarnybos specialistus, kurie atliko matavimus ir skaičiuoja, koks kiekis smėlio yra pavogtas. Kai gausime specialistų išvadas, suskaičiuosime, kokia žala padaryta gamtai, ir kreipsimės į Jurbarko policiją, kad būtų surasti vagys, – „Tauragės kurjeriui“ sakė A.Butleris.
Kol kas dar nepateikti oficialūs geologų skaičiavimai, tačiau apytikriai suskaičiuota, kad iš kopos iškasta daugiau kaip 300 kubinių metrų smėlio. Vidutiniškai į sunkvežimį telpa apie 10 kubinių metrų šios statybinės medžiagos.
A.Butlerio teigimu, nenukastos kopos aukštis nuo jos papėdės iki viršūnės buvo apie 40 metrų. Vagys nukasė ir išvežė maždaug apie penkis metrus viršutinės kopos dalies.
Skaičiavo geologai
Giedrius Giparas, Lietuvos geologijos tarnybos atstovas, „Tauragės kurjeriui“ taip pat patvirtino, kad nuo šalia karinės šaudyklos esančios smėlio kopos nukasta ir išvežta smėlio.
- Preliminariais skaičiavimais, nuo kopos yra nukasta apie 317 kubinių metrų smėlio. Šiuo metu ruošiame oficialų atsakymą Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui, šiuo raštu tiksliai nurodysime nukasto grunto kiekį, – sakė Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio vedėjas.
Pastarojo poskyrio specialistai visoje Lietuvoje atlieka skaičiavimus, kai tenka tirti panašius atvejus.
Tikina, kad vagystės nebuvo
Edmundas Mocieža, Jurbarko miškų urėdijos urėdo pavaduotojas, „Tauragės kurjeriui“ teigė, kad jokios smėlio kopos vagystės nebuvo, o tai, ką turi omenyje Viešvilės rezervato aplinkosaugininkai, esą tušti prasimanymai.
- Aš tą duobę, apie kurią pasakoja rezervato darbuotojai, mačiau jau prieš penkiolika metų, kai tik pradėjau dirbti urėdijoje. Be to, kariškiai beveik kasdien ten esančioje šaudykloje šaudo, nieko neleidžia prieiti artyn, tai iškasti ir išvežti smėlį iš ten neįmanoma, – sakė miškininkas.
Miškininkas taip pat teigė, kad praėjusią savaitę urėdijos darbuotojai tikrino rezervato perduotą informaciją, tačiau nukastos smėlio kopos niekur nerado. E.Mocieža pažadėjo nuvažiuoti į Kaskalnio geomorfologinį draustinį ir dar kartą apžiūrėti vietas, iš kur galėjo būti pavogtas smėlis.
Vakar dar kartą paskambinus urėdui jis tvirtino, kad ir apžiūrėjęs šalia šaudyklos esančias kopas niekur nepastebėjo, kad būtų iškastas smėlis. Tik po to, kai E.Mocieža sužinojo, kad Geologijos tarnyba suskaičiavo pavogto smėlio kiekį, žadėjo aiškintis, kas draustinyje atsitiko.
- Ten problemos kyla dėl kariškių. Jie važinėjasi karine technika, tai gal ir išskleidė tą kopą, – vakar kalbėdamas su „Tauragės kurjerio“ žurnalistu bandė kariškius apkaltinti Jurbarko miškų urėdijos urėdo pavaduotojas E.Mocieža.
Draustinyje kasti draudžiama
Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje draudžiami kasinėjimo darbai ar kokia kita veikla. Pasak A.Butlerio, tik kariškiams buvo padaryta išimtis ir keliose vietose leista mokant karius kasti apkasus.
Rezervato vadovo nuomone, kopos smėlis buvo kasamas ekskavatoriumi ir išvežamas sunkvežimiais, nes rankomis nukasti tiek smėlio būtų per daug sudėtinga. Rezervato direktorius tikisi, kad vagis pavyks surasti.
• Juos sugauti yra daugiau galimybių nei pagauti briedį nušovusį žmogų, – mano direktorius.
A.Butleris tikisi, kad atsiras žmonių, mačiusių, kaip smėlis buvo vežamas iš draustinio. Surastiems smėlio vagims teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir atvežus vėl supilti tokią pat kopą, kokia buvo iki vagystės.
Kaskalnyje – aukščiausios žemyninės kopos
Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje saugomos aukščiausios Lietuvoje žemyninės kopos. Geomorfologiniai draustiniai, kaip dar viena saugomų teritorijų grupė, atsirado 1988 metais. Juose siekiama saugoti tipiškus ir unikalius reljefo formų kompleksus – žemynines kopas, erozinius raguvynus, upių slėnius, morenines kalvas ir panašias gamtos relikvijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 40 valstybinių geomorfologinių draustinių. Kaskalnio draustinis iš kitų išsiskiria ne tik aukščiausiomis šalyje žemyninėmis kopomis, bet ir tuo, kad jame yra daug kopų, apaugusių pušimis.
Mokslininkai teigia, kad žemyninės Kaskalnio kopos susidarė maždaug prieš 8–9 tūkstančius metų. Traukiantis ledynams, toje vietoje buvo susidaręs didžiulis ežeras, kuriam nusekus jo dugne suneštą smėlį vėjas supustė į dideles kalvas. Jos žemyninių smėlio kopų pavidalu išlikusios iki šių dienų. Viena jų ir susidomėjo smėlio vagys.
Gintaras Gražinskas
