Izraelio archeologai, vykdydami kasinėjimus už maždaug 24 kilometrų į rytus nuo Tel Avivo esančio Rosh Ha'ayin miesto apylinkėse, aptiko ugniakuro, kuriam maždaug 300 000 metų, liekanas, pranešė „Newsmax.com“.
Didelio, maždaug 4 kvadratinių metrų ploto akmeninio ugniakuro liekanos buvo atkastos Tel Avivo universiteto archeologų tirtoje Qesemo oloje, sakoma pranešime. Pasak tyrėjų, sprendžiant iš ugniakuro dydžio, juo galėjo naudotis didelė pirmykščių žmonių grupė.
Pasak archeologų, tokie radiniai padeda nustatyti svarbią žmonijos kultūros raidos ribą, kai žmonės pirmą kartą pradėjo nuolat naudoti ugnį mėsai kepti ir ugniakurą kaip didelės grupės susirinkimo vietą. Qesemo oloje atrastas ugniakuras esą liudija apie įspūdingą prieš 300 000 metų gyvenusių žmonių visuomeninio ir protinio išsivystymo lygį.
Archelogai mano, kad ši ola buvo naudojama kaip pagrindinė stovyklavietė. Senovėje gyvenę žmonės nuolat grįždavo į ją, panašu, kad ši ola buvo ir jų gyvenamoji, ir slėpimosi vieta. Kartu su olos centre buvusiu ugniakuru buvo rasta gyvūnų kaulų fragmentų ir titnaginių įrankių nuolaužų. Aptikta ir įvairių mėsai ir kailiams dirti bei apdirbti skirtų įrankių, sakoma pranešime.
Nors 300 00 metų ugniakuro amžius atrodo įspūdingas, tačiau mokslininkai jau yra atradę nepalyginti senesnių, naudotų net prieš 1,7 mln. metų, sakoma pranešime.
