Izraelio pajėgos vakar stipriausiai smogė į didelę simbolinę reikšmę turinčius taikinius - į radikalios islamistų organizacijos „Hamas“ kontroliuojamą vidaus reikalų ministeriją bei Islamo universitetą. Šios aukštosios mokyklos laboratorijų kompleksą, kaip įtariama, palestiniečių kovotojai naudojo naujų ginklų kūrimui.
„Hamas“ pareigūnų teigimu, per praėjusios savaitės šeštadienį prasidėjusius antskrydžius jau žuvo daugiau nei 300 žmonių, dar 1,4 tūkst. buvo sužeista. Pranešama, jog dauguma žuvusiųjų - „Hamas“ pareigūnai, tačiau netrūko ir civilių aukų. Jungtinių Tautų Paramos ir viešųjų darbų agentūra (UNRWA) patvirtino, jog Gazos ruože žuvo mažiausiai 57 civiliai, tarp jų 21 vaikas.
Išpuolių nenutraukė
Nepaisant intensyvių Izraelio karinių oro pajėgų atakų bei prie sienos telkiamų sausumos kariuomenės dalinių, vakar nenutrūko ir atsakomieji Gazos ruože įsitvirtinusių palestiniečių kovotojų grupuočių išpuoliai. Į Izraelio teritoriją toliau buvo leidžiamos raketos. Vienai iš jų sprogus Aškelono mieste, žuvo statybininkas, trys buvo sunkiai sužeisti. Tai buvo antrasis Izraelio gyventojas, praradęs gyvybę prasidėjus Gazos ruožo puolimui.
Izraelis pradėjo karinę operaciją netrukus po to, kai nutrūko pusę metų galiojusios trapios paliaubos. „Hamas“ buvo apkaltintas provokacijų rengimu. Šios Gazos ruožą valdančios organizacijos pareigūnai savo ruožtu smerkia Izraelio vyriausybę dėl jos vykdomos Gazos ruožo blokados, nuo kurios labiausiai kenčia paprasti gyventojai.
Kruvinas rinkiminis šou?
Izraeliui paskelbus papildomą 6,5 tūkst. rezervininkų šaukimą į karinę tarnybą, galutiniai operacijos tikslai lieka neaiškūs. Pasak kai kurių pareigūnų, operacija „Išlydytas švinas“ gali trukti „daug dienų“, o jos tikslas - išvaduoti pietinės Izraelio dalies gyventojus nuo gyvenimo nuolatinėje baimėje. Pasienį su Gazos ruožu pirmadienį paskelbus uždara karine zona, į kurią negalės patekti žurnalistai, sustiprėjo įtarimas, jog Izraelis rengia plataus masto sausumos pajėgų invaziją. Kita vertus, šalies užsienio reikalų ministrė ir viena realiausių kandidačių į premjero postą Tzipi Livni viename interviu atskleidė nesitikinti, jog Izraeliui pavyks artimiausiu metu nuversti „Hamas“ režimą.
Netyla kalbos, kad Izraelio sprendimą pulti „Hamas“ įstaigas bent iš dalies galėjo nulemti artėjantys šalies parlamento rinkimai, kurie vyks vasario 10 dieną. Ehudo Olmerto vyriausybė jautė didėjantį spaudimą duoti atkirtį radikalioms islamistų grupuotėms, atnaujinusioms Izraelio teritorijos apšaudymą. Kita vertus, oro antskrydžiai buvo itin gerai parengti, Izraelio pajėgoms pavyko greitai sunaikinti daugelį svarbiausių „Hamas“ įstaigų. Tai leidžia manyti, kad operacija buvo ilgą laiką kruopščiai planuojama, laukiant progos ją įvykdyti.
Nuomonės išsiskyrė
Tarptautinė bendruomenė naujausią smurto proveržį Artimuosiuose Rytuose vertina nevienareikšmiai. Kadenciją baigiančio JAV prezidento George‘o W.Busho administracija ir toliau visą kaltę dėl konflikto linkusi versti „Hamas“ vadovams.
Išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama kol kas susilaiko nuo atvirų pareiškimų, pabrėžęs, jog iki sausio pabaigos, kai įvyks inauguracijos ceremonija, JAV vardu gali kalbėti tik vienas prezidentas - G.W.Bushas. Be to, B.Obamos atstovas atsargiai pripažino, kad Izraelis regione yra svarbiausias JAV sąjungininkas.
Daugelis Europos valstybių užėmė atsargesnę poziciją. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paragino Izraelį susilaikyti nuo „neproporcingo jėgos panaudojimo“.
Izraelio vykdoma karinė operacija ypač papiktino arabų šalių gyventojus, netgi tuos, kurie paprastai nepritaria „Hamas“ vykdomai politikai. Protestuotojų minios degino Izraelio ir JAV vėliavas bei ragino savo lyderius griežčiau reaguoti į Gazos ruožo puolimą. Savo nepasitenkinimą taip pat reiškė ir Izraelio gyventojai arabai.
„Hamas“ vadovai, nors pastarosiomis dienomis ir patyrė rimtą smūgį, stengiasi demonstruoti pasitikėjimą savo jėgomis, kviečia palestiniečių grupuotes pradėti naują intifadą - ginkluotą sukilimą, ir grasina atnaujinti mirtininkų išpuolius Izraelio teritorijoje.
