Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, duodama interviu „Spiegel Online“, pasidalijo savo mintimis apie Izraelio karinę operaciją Gazos ruože ir argumentavo, kodėl jos šalis nesiruošia derėtis su Gazos ruožą valdančia radikalia islamistine „Hamas“ grupuote. T. Livni yra viena pagrindinių kandidačių po kitą mėnesį vyksiančių Kneseto rinkimų užimti premjerės postą.
„Spiegel“: Ponia Livni, ar Izraelis pasiekė savo tikslą sunaikinti radikalią islamistinę grupuotę „Hamas“?
T. Livni: Ne, tačiau Izraelis sėkmingai susilpnino „Hamas“ ir sudavė grupuotei tvirtą smūgį. Operacija niekada nesiekta sunaikinti „Hamas“, veikiau buvo siekta atkurti mūsų atgrasymo galimybes. Mes netikėtai savo operacija užklupome grupuotės lyderius. Dabar jie dukart pagalvos prieš drįsdami šauti į Izraelį dar vieną raketą.
„Spiegel“: 2006 metais Libane jūs anksti pasisakėte už strategiją užbaigti karą. Kokia jūsų pasitraukimo strategija iš dabartinio karo Gazos ruože?
T. Livni: Libano kare dalyvavo dvi valstybės, o galiausiai tarp jų buvo pasiektas susitarimas. Tačiau šiuo atveju man negali būti jokio susitarimo su teroristais – aš žinau tik karą su terorizmu. Svarbiausias dalykas yra suduoti tvirtą smūgį „Hamas“. Be to, mes turime sukontroliuoti ginklų kontrabandos per Egipto pasienį problemą.
„Spiegel“: Ar jūs pasisakote už formalias paliaubas su „Hamas“?
T. Livni: Mes negalvojame apie atsitraukimą. Tai nėra karas, kuris gali būti užbaigtas taikos sutartimi. „Hamas“ atsisako pripažinti Izraelį ir nėra pasiruošęs sustabdyti teroro bei prievartos. Mūsų karas su „Hamas“ dar toli gražu nebaigtas net ir tokiu atveju, jei ši karinė operacija tam tikru metu bus nutraukta.
„Spiegel“: Tuomet kodėl gynybos ministras Ehudas Barakas nusiuntė derybininką į Kairą diskutuoti apie paliaubas? Ar tokios derybos yra beprasmės?
T. Livni: Aš asmeniškai su „Hamas“ nesideru ir manau, kad yra klaida tai daryti.
„Spiegel“: Tačiau Egiptas yra svarbiausias Izraelio sąjungininkas Vidurio Rytuose.
T. Livni: Natūralu, kad Egiptas yra susirūpinęs humanitarine situacija Gazos ruože. Jie nori taikos, o tai aš galiu suprasti – ginklų kontrabanda juos taip pat liečia. Tačiau aš buvau ir esu prieš legitimumo suteikimą „Hamas“. Mes nesiderame su žmonėmis, kurie iš anksto praneša nepripažįstantys Izraelio. Mes taip pat prašome ir tarptautinės bendruomenės to nedaryti.
„Spiegel“: Kiek laiko Izraelis priešinsis tarptautiniam spaudimui?
T. Livni: Viena vertus, yra daug tarptautinės simpatijos, kad Izraelis, kaip ir daugelis kitų valstybių, taip pat kaunasi su terorizmu. Kita vertus, nuotraukos iš karo fronto nėra naudingos Izraeliui. Todėl mes turime rasti balansą tarp karo su terorizmu ir humanitarinės situacijos. Izraelis tai daro. Mes atidarėme humanitarinį koridorių. Bandome padėti ten, kur galime.
„Spiegel“: Ar ne ciniška taip teigti turint omenyje žuvusių moterų ir vaikų nuotraukas, kurios pasiekia mus iš Gazos?
T. Livni: Ne. Aš gaunu reguliarias ataskaitas apie situaciją Gazos ruože. Aš ką tik susitikau su visų pagalbos organizacijų atstovais. Paaiškėjo, kad daugiau problemų yra susiję ne su tuo, kaip pervežti pagalbą per Gazos ruožo sieną, bet su tuo, kaip ją nugabenti į Gazos miestą. Mes turime tam surasti sprendimą ir bandome tai padaryti.
„Spiegel“: Ar sprendimas bombarduoti Jungtinių Tautų administruojamą mokyklą Jabalijos pabėgėlių stovykloje nebuvo rimta klaida? Per šią ataką žuvo maždaug 40 žmonių.
T. Livni: Būtina suprasti, kad JT mokyklomis kaip slėptuvėmis nuolat naudojosi teroristai. Šiuo specifiniu atveju jie įsitvirtino prie mokyklos ir iš ten ėmė šaudyti. Mūsų sviediniai nusileido ten, prie mokyklos, tačiau, deja, dėl to sugriuvo siena.
„Spiegel“: Liudininkai ginčija šią įvykių versiją. Neskrupulingas civilių kaip „gyvojo skydo“ naudojimas neatleidžia Izraelio nuo atsakomybės kruopščiai apsvarstyti bombardavimų pasekmes.
T. Livni: Natūraliai aš apgailestauju dėl kiekvienos civilių aukos, tačiau tai, kas atsitiko JT mokykloje, nebuvo klaida. Mes smogėme į tą vietą, iš kurios buvome apšaudyti. Mes norėjome smogti teroristams, o ne civiliams.
„Spiegel“: Karas susilpnino jūsų derybų partnerį Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą.
T. Livni: Taip, tačiau tik laikinai. Mes tęsime taikos procesą su M. Abbasu ir kariausime su „Hamas“. Kuo silpnesnis yra „Hamas“, tuo stipresnis yra M. Abbasas, ir atvirkščiai.
„Spiegel“: Ar manote, kad „Fatah“ po karo atgaus Gazos ruožo kontrolę?
T. Livni: Jei aš taip pasakyčiau, tai M. Abbasas susilauktų dar mažiau palaikymo iš palestiniečių. Izraelio palaikymas jam nepadės. Tai būtų tarsi mirtinas apkabinimas.
