Neva labai revoliucinga, tikrai tautos beprotiškai mylima, pagarbą ir baimę oponentams generuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra nuobodžiai sistemiškai panaši į savo pirmtaką Valdą Adamkų. Tiesa, kalta vėlgi ne ji, o sistema, kurios nėra kada keisti, kai reikia nurodinėti – kiek turi kainuoti varškė.
Šį kartą ne apie tai, kad teisės aktų teikimo intensyvumas panašus. Šį kartą apie jų abiejų santykį su tauta ir demokratijos principais. Už pasikėsinimą įžeisti apie vertybes ir demokratiją ašarodavusį V. Adamkų buvo teisiamas žmogus. Dabar tas pats ištiko kitą „runkelį“, kuris galimai pasikėsino įžeisti tą, kuri baudėsi būti tautos drauge ir jos vyresniaja seserimi ar mama kovoje su privilegijuotais ir išpuikusiais oligarchais.
Demokratijos ir Konstitucijos atžvilgiu – apgailėtina – visai nepriklausomai nuo asmens. Asmens įžeidimas, apšmeižimas,pažeminimas – viskas aišku. Bet „pasikėsinimas įžeisti valstybės tarnautoją“ iškelia šią personaliją virš bendrosios teisės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją šalies vadovė nėra aukščiau Seimo narių (ji tik valstybės vadovė, kuri priesiekia jų, kaip tautos atstovų, turinčių teisę ją nušalinti, kaip kokį Rolandą Paksą) akivaizdoje.
Nenagrinėjant abiejų atvejų nuodugniai, bent tiesiog abejoju, kad dabar „siuvamas“ straipsnis yra niekaip nesuderinamas su demokratijos principais. Privatus laiškas, kuriame parašyčiau restrano vadybininkui, krepšininkui arba gaisrininkui tuos pačius žodžius – niekis? Už prezidento G. W. Busho jaunesniojo įžeidimus, kurie visiems prieinami viešumoje, būtų galima buvę pasodinti tokį kiekį žmonių, kad reiktų iš rusų skolintis Gulago lagerių barakus.
