„Viso susitikimo tonas ... buvo geras, pozityvus“, – po viršūnių susitikimo Ženevoje žurnalistams sakė J. Bidenas, pabrėždamas, jog jis „aiškiai pasakė, kad mes netoleruosime bandymų pažeisti mūsų demokratinį suverenitetą ar destabilizuoti mūsų demokratinius rinkimus ir kad mes [į tai] atsakytume“.
JAV vadovas teigė, kad ir toliau kalbės apie susirūpinimą tokiais atvejais kaip Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos veikėjo, įkalinimas.
J. Bidenas pridūrė, kad JAV nesiliaus kėlusios klausimų dėl „pagrindinių žmogaus teisių, nes mes tokie esame“.
JAV prezidento spaudos konferencija vyksta po pusketvirtos valandos trukusių derybų su V. Putinu, kurios buvo surengtos Ženevoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad per ką tik pasibaigusį jo susitikimą su JAV vadovu Joe Bidenu nebuvo jokio priešiškumo, jo metu vyravo konstruktyvus tonas.
„Bendras vertinimas – manau, kad nebuvo priešiškumo. Priešingai. Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas “, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas.
„Pokalbis buvo gana konstruktyvus“, – pridūrė jis.
Maskva ir Vašingtonas aptars savo diplomatinių santykių sritis, kur „susikaupė krūva darbo“, po susitikimo su JAV prezidentu pareiškė V. Putinas.
„Sutarėme, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV Valstybės departamentas pradės konsultacijas dėl sąveikos diplomatinėje srityje visumos. Ten yra, apie ką kalbėti – susikaupė krūva darbo“, – sakė V. Putinas per savo spaudos konferenciją, surengtą po abiejų lyderių derybų.
„Man pasirodė, kad abi šalys, įskaitant amerikiečius, yra pasiryžusios ieškoti sprendimo“, – pridūrė rusų prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad sutarė su JAV kolega sugrąžinti rusų ir amerikiečių ambasadorius į savo darbo vietas.
„Jie sugrįš į savo darbo vietas. Kada tiksliai – tai grynai techninis klausimas“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Kai J. Bidenas prilygino V. Putiną „žudikui“, Rusija kovą žengė retą žingsnį iškviesdama konsultacijoms savo ambasadorių JAV Anatolijų Antonovą ir pareiškė, kad JAV pasiuntinys Johnas Sullivanas irgi turėtų grįžti į Vašingtoną.
J. Sullivanas Maskvą paliko balandį, JAV ir Rusijai apsikeitus sankcijomis bei išsiuntus viena kitos diplomatų.
Gegužę Rusija oficialiai priskyrė Jungtines Valstijas „nedraugiškoms“ šalims. Tame sąraše, be JAV, yra tik Čekija.
Bidenas: „paskutinis dalykas“, kurio V. Putinas nori, yra naujas šaltasis karas
JAV prezidentas Joe Bidenas per savo spaudos konferenciją po susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad jo rusų kolega nenori naujo šaltojo karo.
„Manau, kad paskutinis dalykas, kurio jis dabar nori, yra šaltasis karas“, – sakė J. Bidenas, pridūręs, kad per derybas jis pabrėžė, jog „negalima pulti tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų“ – nei taikantis į juos „kibernetinėmis atakomis, nei kitais būdais“.
JAV lyderis sakė, kad perdavė rusų kolegai sąrašą 16 svarbių sektorių, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis.
Jis pabrėžė, kad „atsakingos šalys privalo patraukti atsakomybėn kibernetinius banditus ir nusikaltėlius“.
Pasak J. Bideno, buvo sutarta, kad Rusijos ir Amerikos ekspertai susitiks, kad suprastų, ką šis klausimas reiškia, „kas yra neteisėta ir kas pavojinga abiem šalims“.
Bidenas sako davęs Putinui sąrašą sektorių, į kuriuos negalima taikytis kiberatakomis
JAV prezidentas Joe Bidenas per savo spaudos konferenciją po susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu trečiadienį pranešė, kad perdavė rusų kolegai sąrašą 16 svarbių sektorių, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis.
„Kalbėjau apie tai, kad negalima pulti tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų. Aš perdaviau jam (V. Putinui) sąrašą. Tai yra sąrašas 16 sektorių, kurių nereikėtų pulti ir atakuoti, pradedant energetikos sektoriumi“, – sakė J. Bidenas.
Jis pabrėžė, kad „atsakingos šalys privalo patraukti atsakomybėn kibernetinius banditus ir nusikaltėlius“.
Pasak J. Bideno, buvo sutarta, kad Rusijos ir Amerikos ekspertai susitiks, kad suprastų, ką šis klausimas reiškia, „kas yra neteisėta ir kas pavojinga abiem šalims“.
Bidenas sako pabrėžęs žmogaus teisių klausimus derybose su V. Putinu
JAV prezidentas Joe Bidenas per savo spaudos konferenciją po susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu trečiadienį pareiškė, kad susitikimo metu jis pabrėžė žmogaus teisių klausimus.
Jis teigė, kad ir toliau kalbės apie susirūpinimą tokiais atvejais kaip Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos veikėjo, įkalinimas.
J. Bidenas pridūrė, kad JAV nesiliaus kėlusios klausimų dėl „pagrindinių žmogaus teisių, nes mes tokie esame“.
JAV prezidento spaudos konferencija vyksta po pusketvirtos valandos trukusių derybų su V. Putinu, kurios buvo surengtos Ženevoje.
Putinas: „gali būti kompromisų“ su JAV apsikeitimo kaliniais klausimu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu galimą apsikeitimą kaliniais ir kad šiuo klausimu įmanomi „kompromisai“.
„Aptarėme tai, gali būti tam tikrų kompromisų“, – teigė V. Putinas, pridūręs, kad šį klausimą Ženevoje iškėlė J. Bidenas.
Neseniai duotame interviu buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kuris Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą, paragino J. Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.
Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.
Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.
V. Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V. Putiną ir J. Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.
Putinas: A. Navalnas „žinojo, kad jis pažeidžia įstatymą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ignoravo įstatymus, kai pernai po apnuodijimo išvyko gydytis į Vokietiją.
„Tas asmuo žinojo, kad pažeidžia Rusijoje galiojantį įstatymą“, – pareiškė V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu Ženevoje, turėdamas galvoje lygtinės laisvės atėmimo bausmės A. Navalnui sąlygas.
V. Putinas sakė, kad A. Navalnas „privalėjo registruotis kaip asmuo, du kartus nuteistas lygtine bausme, sąmoningai – noriu tai pabrėžti – nepaisydamas šio įstatymo reikalavimo, šis ponas išvyko gydytis į užsienį“.
„Valdžios organai nereikalavo, kad jis registruotųsi. Kai tik jis išėjo iš ligoninės ir paskelbė savo vaizdo įrašus internete, kilo toks reikalavimas. Jis neatvyko, nepaisė įstatymo reikalavimo. Jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“, – tęsė prezidentas.
„Apie tai žinodamas, jis atvyko. Darau prielaidą, kad (jis) norėjo... būti sulaikytas. Jis padarė tai, ko norėjo, tad apie ką čia kalbėti?“ – pridūrė V. Putinas.
A. Navalnas yra garsiausias Rusijos prezidento kritikas.
Praėjusią vasarą A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir vos nemirė. Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje.
A. Navalnas tvirtina, kad ta byla buvo politiškai motyvuota.
Jis kaltina Kremlių pasikėsinimu jį nužudyti, bet V. Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.
Kovo mėnesį A. Navalnas paskelbė bado streiką įkalinimo įstaigoje, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.
Dėl badavimo labai nusilpęs A. Navalnas balandžio 20 dieną buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę, Vakarams pagrasinus, kad jo mirties atveju Rusija sulauks rimtų pasekmių.
Dar po trijų dienų 45 metų A. Navalnas bado streiką nutraukė.
Neseniai A. Navalno bendražygių komanda pranešė, kad jis sugrąžintas į liūdnai pagarsėjusią Pokrovo koloniją netoli Maskvos.
Putinas: Rusija ir JAV vienodai supranta „raudonas linijas“
Rusijos prezidentas po susitikimo su JAV vadovu Joe Bidenu pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas vienodai supranta „raudonas linijas“.
„Galiu jums pasakyti, kad apskritai mums aišku, apie ką kalba mūsų kolegos ir partneriai amerikiečiai. Jiems aišku, apie ką kalbame mes, kai kalbame apie „raudonas linijas“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė V. Putinas.
„Turint omenyje, kad sutarėme dirbti tiek kibernetinio saugumo, tiek strateginio stabilumo srityje, manau, kad per šias konsultacijas, taip pat ir bendradarbiaujant Arkties klausimu ir kai kuriose kitose srityse, visa tai turi palaipsniui tapti mūsų diskusijų ir, tikiuosi, susitarimų objektu“, – pridūrė jis.
Vis dėlto V. Putinas nesiėmė prognozuoti, ar santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos gerės, ir sakė, kad dvišaliai ryšiai pablogėjo dėl JAV politikos.
„Dabar sunku pasakyti, nes visi veiksmai, susiję su Rusijos ir Amerikos santykių pablogėjimu, buvo inicijuoti ne mūsų, o amerikiečių“, – po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas, atsakydamas į klausimą, ar dvišaliai santykiai jau pasiekė dugną, nuo kurio būtų galima atsistumti.
Jis pridūrė, jog amerikiečių „kongresmenai yra išradingi žmonės“.
„Ką jie dar ten prisigalvos, nežinau“, – pažymėjo rusų prezidentas.
V. Putinas taip pat sakė, kad J. Bidenas jam pasirodė esąs konstruktyvus pašnekovas.
„Jei klausite manęs apie prezidentą Bideną kaip pašnekovą ir partnerį, galiu pasakyti, kad jis yra labai konstruktyvus, subalansuotas žmogus, kaip ir tikėjausi. Jis yra labai patyręs, tai iškart matyti“, – po derybų su J. Bidenu žurnalistams sakė V. Putinas.
„Manau, mes su juo kalbėjome „viena kalba“, – pridūrė jis.
Putinas: JAV susirūpinimas dėl Arkties militarizacijos „neturi pagrindo“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono susirūpinimą dėl augančio Maskvos karinio buvimo Arkties regione.
„Amerikos pusės susirūpinimas dėl militarizacijos neturi visiškai jokio pagrindo“, – po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu žurnalistams sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad Rusija „atkuria sunaikintą infrastruktūrą“ tame regione.
Pasak V. Putino, Arkties tema „gana detaliai“ aptarta per išplėsto formato derybas su amerikiečiais.
„Juk mes nieko nedarome ten, ko nebuvo Sovietų Sąjungoje. Mes atkuriame prarastą, kadaise visiškai sunaikintą infrastruktūrą. Taip, tai darome šiuolaikiniu lygmeniu – tiek karinę, tiek pasienio infrastruktūrą. Ir – ko ten nebuvo – infrastruktūrą, susijusią su gamtos apsauga“, – sakė V. Putinas.
Anot jo, Arkties regione kuriama Nepaprastųjų situacijų ministerijos infrastruktūra, skirta vykdyti gelbėjimo operacijas jūroje ir apsaugoti aplinką.
„Pasakiau mūsų kolegoms, kad nematau čia jokio susirūpinimo. Priešingai, esu giliai įsitikinęs, kad galime ir turime bendradarbiauti šioje srityje“, – sakė V. Putinas.
Jis pažymėjo, kad tiek Rusija, tiek JAV priklauso Arkties Tarybai.
„Be to, yra gerai žinomas sąsiauris tarp Aliaskos ir Čiukotkos, vienoje pusėje – JAV, kitoje – Rusija. Visa tai kartu turėtų pastūmėti mus suvienyti pastangas“, – sakė V. Putinas.
Pastaraisiais metais Arktis tapo geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių – Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – objektu, dėl klimato kaitos ir ledo dangos ploto mažėjimo regionui tapus lengviau pasiekiamam.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Vašingtonas nori išvengti karinės galios telkimo Arktyje.
„Mes nerimaujame dėl kai kurios padidėjusios karinės veiklos Arkties regione. Tai padidina nelaimių pavojų ar perspektyvas... ir pakerta bendrą tikslą – taikią ir tvarią regiono ateitį“, – spaudos konferencijoje Reikjavike tada sakė A. Blinkenas.
„Turime išvengti regiono militarizacijos“, – pridūrė jis.
