Jis BNS sakė nematęs projekto, tačiau vertindamas pačią idėją įžvelgia „daugiau teigiamų, nei neigiamų dalykų“.
„Nematėme projekto, bet, matyt, parlamentarai supranta, kad kalinčiųjų skaičius Lietuvoje yra per didelis, man atrodo, jie galėtų daugiau naudos atnešti visuomenei būdami laisvėje, galbūt dirbdami darbus, nes jų išlaikymas šiandien valstybei kainuoja. Projekto dvasiai būtų galima pritarti, bet turėtumėme atidžiai įvertinti ir Vyriausybėje apsispręsti, tai būtų kolegialus Vyriausybės sprendimas“, – BNS sakė E. Jankevičius.
Jis pripažino, kad projektą registravęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas iniciatyvos su ministerija ar Vyriausybe nederino.
Kartu E. Jankevičius pažymi, jog Lietuva pagal kalinčiųjų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų, lyginant su kitomis valstybėmis, atrodo prastai.
„Sunku vertinti, ar tie žmonės gali ten pasitaisyti, kalbant apie šias jautrias socialines grupes. Man atrodo, kad klausimas tikrai vertas diskusijos, nes nėščiosios, neįgalieji, jei jie nekelia grėsmės visuomenės saugumui, jei atliko, tarkime, bent jau pusę bausmės, manau, stiprindami probacijos tarnybą galėtumėme diskutuoti šiuo klausimu ir galbūt jis netgi būtų teisingas“, – pabrėžė jis.
Ministras sako, kad asmenys, kuriems būtų taikoma amnestija, nebūtų visiškai nekontroliuojami – juos prižiūrėtų probacijos tarnybų pareigūnai, galėtų būti skirtos ir apykojės.
Suteiks viltį nuteistiesiems iki gyvos galvos
E. Jankevičius taip pat sako, kad vykdydama prieš metus priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, jog Lietuva pažeidžia įkalintųjų iki gyvos galvos teisę į lūkesčius išeiti į laisvę, iki rugpjūčio pabaigos ministerija planuoja parengti teisės aktų pakeitimus.
„Po 25 metų įkalinimo, matyt, turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti sprendimą – tą darytų teismas ar kita institucija“, – aiškino E. Jankevičius.
Anot jo, tokią galimybę be kita ko numato Lietuvos ratifikuotas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statutas.