2019 metais pasaulio ekonomika augo lėčiausiai nuo krizės pabaigos, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas 2019 metais buvo kiek spartesnis nei 2018 metais. O prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prisidėjo tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimas. SME Finance ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas tvarus – keletą metų iš eilės generuojamas solidus prekybos perteklius, teigiamas eksporto ir importo balansas.
„Žinoma daugelį šiuo metu neramina koronavirusas, spėliojama, kaip jis paveiks pasaulio ir Lietuvos ekonomiką. Lietuvos pramonė gana stipriai yra priklausoma nuo importo iš Kinijos. Sutrikusi gamyba Kinijoje tiesiogiai gali paveikti Lietuvos gamybą. Šiuo metu turime ir blogų, ir gerų naujienų. Pastaroji yra ta, kad žiūrėdami į sausį matome, kad, palyginti su 2019 metais, visa Lietuvos pramonės produkcija išaugo 6,5 procentais“ – teigia specialistas.
Tačiau, anot jo, reikia pripažinti, kad dalis sektorių, kurie gana didelę dalį užima Lietuvos importo iš Kinijos struktūroje, rodo kritimą. Pavyzdžiui, elektros įrangos gamyba, kuri sausio mėnesį nukrito 7 procentais palyginti su 2019 metais.
„Kol kas tai tik pirmieji duomenys, tačiau kol kas jie yra optimistiniai“ – tvirtina A. Izgorodinas.
Gyvenamojo NT rinkos apžvalga
2019 metais NT plėtotojams buvo dėl ko džiaugtis – palyginti su 2018 metais, įspūdingais tempais augo naujų butų pardavimai tiek Vilniuje (+42 proc.), tiek ir Kaune (+38 proc.).
VšĮ „Realdata“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, kartu su šiais rezultatais NT plėtotojams atsirado galimybės kelti parduodamų butų kainas. Šis procesas ypač išryškėjo antroje metų pusėje, kada gana dažnai naujai į rinką paleidžiami projektai pasižymėjo vidutiniškai 5-8 procentais didesne pasiūlos kaina.
„Kaune pirmą kartą po ilgos pertraukos neparduotų naujos statybos butų dalis dar tik statomuose namuose aplenkė pasiūlą jau pastatytuose projektuose. Tai rodo, kad naujos statybos butų rinka Kaune jau perėjo į kitą aktyvumo lygį, kai kauniečiai jau nebebijo pirkti dar nepastatytų butų.
Tačiau kai buto kaina peržengia 80 – 90 tūkstančių eurų dažnas kaunietis jau ima dairytis namo ar kotedžo. Šiame mieste naujos statybos butų kainos turi gana ribotą augimo potencialą“ , – pastebi specialistas.
Koronavirusas anot jo, neturėtų paveikti NT turto rinkos.
„Tačiau negalime žinoti, kas laukia ateityje, jeigu žmonės bus karantine, jie tiesiog fiziškai negalės nei apžiūrėti, nei pirkti būsto. Be to, NT turto segmente lėčiausiai pastebimi pokyčiai, tad jeigu jie bus dėl viruso, pokyčius pamatysime vėliau“ , – teigia A. Antanavičius.
Didėjo prabangaus būsto pirkėjų skaičius
Pozityvios tendencijos neaplenkė ir prestižinio būsto rinkos. Paulius Gebrauskas, Baltic Sotheby‘s International Realty bendrasavininkas teigia, kad prabangaus ir kokybiško būsto, kurio vertė viršija 300 tūkstančių eurų, pernai Lietuvoje buvo parduota 32 procentais daugiau nei 2018 metais.
„Pernai atsirado tendencija, kad į šalį grįžo lietuviai, kurie užėmė aukštas pareigas bendrovėse užsienyje, gaudavo labai gerus atlyginimus, todėl dažniausiai rinkosi butus prestižiniame segmente Lietuvoje.
Prieš 6–7 metus tradicinis prabangaus būsto pirkėjas buvo apie 45 metų verslo savininkas arba aukštas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, o per pastaruosius 2–3 metus atsiranda vis daugiau jaunesnių žmonių, kurie jau spėjo uždirbti daug pinigų iš naujos kartos verslų, įvairių startuolių“ , – pastebi specialistas.
P. Gebrauskas pastebi naują tendenciją. Lietuvoje auga susidomėjimas ir poreikis būstų su 5 žvaigždučių aptarnavimo paslaugomis kaip viešbučiuose.
„Tai reiškia, kad žmonės, ko gero, neturės galimybės nuolat gyventi tokiame būste, bet tuo metu, kai jame gyvens jie nori visų patogumų. Pavyzdžiui, kad jiems nereikėtų patiems rūpintis būsto švara ar maistu. Užsienyje tokio pobūdžio būstai užsienyje turi restoranus, baseinus, SPA“ , – pasakoja specialistas.
Anot P. Gebrausko, Lietuvos NT turto vystytojai baiminasi statyti tokio pobūdžio butus. Tačiau jau vienas projektas „Auksinės kopos“ yra vystomas Nidoje. Tikėtina, kad netrukus panašių projektų atsiras ir Vilniuje.
Komercinio NT rinka irgi auga
Aurimo Maldūno, „Real Game“ vadovaujančiojo partnerio, teigimu, Vilniuje pagal naujai pastatytus verslo centrus vienus rekordinius metus keičia kiti ir kol kas greito atvėsimo rinkoje nenumatoma.
„Šiuo metu komercinio NT rinkoje populiariausi verslo centrai, kurie nuomininkams gali pasiūlyti įvairių papildomų veiklų ir naudų, įtraukiant malonias vietas susitikti ir užkąsti, aktyvų laisvalaikį skatinančią aplinką su sporto klubais, alternatyvių transporto tipų prieinamumu, konferencijų ir posėdžių centrų galimybėmis, o ne tik ploto plėtrą.
O senieji pastatai leidžiasi kokybės kopėčiomis žemyn ir turės spręsti savo problemas vienu iš būdų: susitaikyti su didesniu neužimtumu, mažinti kainas arba rasti galimybių esminėms ir tikslingoms rekonstrukcijoms, kurios padėtų pritraukti geidžiamiausius nuomininkus“, – pastebi A. Maldūnas.
Ernestas Adomaitis, „Real Game“ partneris, apžvelgdamas Kauno verslo centrų rinką, teigia, kad ilgą laiką Kaune dominavusius senos statybos B klasės biurus keičia naujieji A klasės biurai. Šiuo metu rinkoje yra apie 235 tūkstančiai kvadratinių metrų nuomojamo ploto, iš kurio penktadalį sudaro A klasės biurai.
„Jeigu 2010 m. Kaune iš viso buvo 16 verslo centrų, 2020 metais planuojama, kad jų skaičius sieks 72, o per artimiausius porą metų planuojama, kad A klasės biurų pasiūla išaugs beveik dvigubai“ – komentuoja E. Adomaitis.
Tomas Slyva, „Real Game“ partneris, kalbėdamas apie modernių sandėliavimo patalpų rinką, teigia, kad 2019 metais Lietuvoje įvyko didžiausia logistikos centrų plėtra Lietuvoje nuo 2007 metų – per metus trijuose didžiuosiuose miestuose pastatyta daugiau nei 124 tūkstančiai kvadratinių metrų ploto.
„2020-ieji metai žada dar didesnį augimą – rinka turėtų pasipildyti 162 tūkstančiai kvadratinių metrų modernaus sandėliavimo ploto ir šiame kontekste labiausiai išsiskirs Klaipėda, kurioje šiais metais turėtų atsirasti daugiausiai – 70 tūkstančiai kvadratinių metrų modernaus sandėliavimo ploto“ – teigia T. Slyva.
Pokyčiai, kuriuos atneš teisinės aplinkos nauji sprendimai
Evaldas Klimas, „Walless“ partneris, išskiria keletą esminių teisinės aplinkos pokyčių.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros reguliavimas – savivaldybės finansuos infrastruktūros įrengimą prioritetinės plėtros teritorijose, o neprioritetinės plėtros teritorijose – infrastruktūra vystoma vystytojo kaštais. Tikimasi geresnio savivaldybių gebėjimo užtikrinti infrastruktūros atnaujinimą, pateikti ją investicijų pritraukimui.
Esminiai teritorijų planavimo reguliavimo pakeitimai – galimybės inicijuoti savivaldybės bendrųjų planų koregavimą, kas, tikėtina, palengvins galimybę koreguoti vystytojams netinkančius bendrųjų planų sprendinius. Tikėtis, kad išplėtus detaliųjų planų privalomumo atvejų skaičių pagerės situacija – naivu. Tik prailgės vystymo terminai, augs vystymo kaštai, didės savivaldybėms galimybė piktnaudžiauti.
Esminiai statybos santykių reguliavimo pakeitimai – tikėtis palengvėjimo vystytojams ir galimo vystymo kaštų sumažinimo – neverta, nes suteikiamos papildomos galimybės visuomenei stabdyti statybos leidimų išdavimą, pradėti viešojo intereso bylas.
