Žurnalistas, rašytojas ir etiketo ekspertas G. Drukteinis portalui tv3.lt teigė, kad per pastaruosius dvidešimt metų su himno giedojimu Lietuvoje atsitiko du blogi dalykai.
„Vieną ypač ką galima pastebėti prieš sporto renginius – plojimas po himno“, – pasakojo G. Drukteinis.
Etiketo eksperto teigimu, plojimai atsirado tada, kai žmonės pradėjo žiūrėti meno kūrinius iš tolo. Pasak G. Drukteinio, plojimas simbolizuoja paplekšnojimą per petį kūrinį gerai atlikusiam atlikėjui. Pašnekovo nuomone, plekšnoti per petį himno atlikėjui yra, mažų mažiausia, nepadoru ir vulgaru.
„Himnas yra susikaupimo simbolis, vienybės simbolis. Čia nėra koks pop kūrinys ar šlageris, po kurio reikia ploti“, – tvirtino G. Drukteinis.
Nusižiūrėjo nuo amerikiečių
Antras dalykas, kurį lietuviai atlieka blogai per himno giedojimą, pasak G. Drukteinio, yra dešinės rankos padėjimas ant širdies.
„Kai kuriems labai patiko kažkada perskaitytas faktas, kad giedant Amerikos himną, kiekvienas amerikietis turi savo dešinę ranką prisidėti prie širdies. Dabar labai dažnai tenka išvysti atliekant šitą gestą. <...> Tai irgi atrodo gana keistai“, – tvirtino etiketo ekspertas.
Kita populiari tradicija giedant himną, ypač tarp sporto sirgalių, yra garsiau išdainuoti žodžius „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!”. G. Drukteinis kritiškai vertina tokį elgesį.
„Kiekvienas himno žodis yra lygiavertis. Pirmas žodis yra „Lietuva“. Irgi galėtų kažkas stipriau sušukti. Sirgalių elgesys tikrai nėra pavyzdys, jų kultūros vulgarumas, hipertrofuotas, nacionalizmas... Tegu jis lieka sporto aikštelėse ir neišeina į padorių miestelėnų gretas“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Drukteinis teigė, kad giedant himną, rankos turi būti nuleistos arba sukryžiuotos prieš save. Nors himno giedojimas nėra specialiai reglamentuotas, pašnekovo teigimu, pagarbus elgesys yra būtinas.
„Galbūt kažkam norisi sėdėti giedant himną, rūkyti, skaityti knygą, ar valgyti. Daug ko mums norisi, bet iš esmės padorus žmogus elgiasi kitaip“, – sakė G. Drukteinis.
Klaidų daro ne tik lietuviai
Pasak G. Drukteinio, klaidų giedodami himną daro ne tik lietuviai. Pašnekovo teigimu, tai pasireiškia ir aršiais sporto sirgaliais garsėjančioje kaimyninėje Lenkijoje.
„Blogai yra tada, kai himnas tampa tokio nesveiko nacionalizmo simboliu ar išraiška. Stipriau sušukti kažkokį žodį, parodyti kokį gestą, susikabinti už parankių. Tokiems atvejams sirgaliai turi ir kitų ar skanduočių“, – svarstė etiketo ekspertas.
Pašnekovo teigimu, himnas yra valstybės simbolis, kaip vėliava ir herbas, tad jo nereikėtų vulgarizuoti.
„Žinote, ant mūsų prezidentūros irgi šauniai atrodytų koks nors grafitis išpieštas, kad Lietuva geriausia šalis pasaulyje. Bet tai būtų elementariausias chuliganizmas ir vulgarus nacionalizmas“, – juokavo G. Drukteinis.
Pašnekovo nuomone, Lietuva yra padori europietiška valstybė, tad ir lietuviams reikėtų elgtis padoriai, laikytis nustatytų normų.
„Gerbk kitus ir kiti gerbs tave. Himną reikia gerbti kaip ir kitus valstybinius simbolius“, – įsitikinęs G. Drukteinis.
„Tautiška giesmei“ žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka. XIX a. pabaigoje kūrinys buvo atliekamas lietuviškose vakaronėse. Nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose, o 1919 m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu.
