Pensininkas Juozas kiekvienų metų sausį perka metinį privalomąjį transporto priemonių draudimą. Savo vardu jis draudžia ne tik asmeninį automobilį, bet ir tą, kurį vairuoja sūnus Domas. Pasak Juozo, taip pigiau, nes sūnus dar neturi 5 m. vairavimo stažo.
„Draudime vis sako, kad jei vairuotojui nėra 25-erių arba neturi 5 m. stažo, draudimas jam pačiam būtų labai brangus, tai aš draudžiu automobilį savo vardu ir nurodau, kad jį vairuos ir kitas žmogus – šiuo atveju sūnus, kuris neturi nei pakankamo amžiaus, nei stažo, kad draudimas būtų pigesnis“, – pasakoja Juozas.
Jis pastebi, kad kasmet draudimo įmokos vis didėja, tačiau kodėl taip yra – sunku pasakyti.
„Kai pernai draudžiau automobilius, draudimas buvo pabrangęs apie 12 eurų. Aišku, 2018 m. mano sūnus buvo padaręs avariją, todėl kai draudžiau man iškart pasakė, kad draudimas bus brangesnis. Viskas suprantama. Tačiau, kai norėjau apdrausti automobilius šiais metais, pigiausiai apdrausti pavyko už 94 eurus, nors pernai įmoka buvo tik 77 eurai. Nesuprantu, kodėl taip, nes 2019 m. neturėjome jokių eismo įvykių – nei aš, nei mano sūnus“, – sako vyras.
Juozas teigia, kad paklausus draudikų, kodėl taip padidėjo privalomojo draudimo įmokos, atsakyti niekas negalėjo. Vieni svarstė, kad taip galėtų būti dėl anksčiau padarytos sūnaus avarijos, kiti – dėl bendrų tendencijų Lietuvoje ar dėl to, kad apskritai buvo užfiksuota daugiau eismo įvykių, palyginti su 2018 m.
Kaip kis draudimo kaina - neaišku
Jurgis Gudauskas, svetainės draudimas.lt, kurią valdo draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“, rinkodaros vadovas teigia, kad 2019 m. vairuotojų privalomojo draudimo įmokos mažėjo.
„Nuolat stebime ir analizuojame, kokias kainas pateikia visos draudimo bendrovės. Tarkime, 2019 m. sausį vidutinė metinio privalomojo draudimo įmoka draudimas.lt svetainėje buvo 104 eurai, vasarą ji nukrito iki 98 eurų. Metų pabaigoje stebėjome, kaip draudimo bendrovės kilstelėjo įmokas ir vidutinė kaina, už kurią mūsų svetainėje vairuotojai pirko metinį draudimą pašoko iki 101 euro“, – įžvalgomis dalijasi J. Gudauskas.
Pasak jo, šių metų sausį vėl stebimas privalomojo draudimo įmokų mažėjimas. Šiuo metu metinio draudimo įmokų vidurkis yra 98 eurai. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad prognozuoti, kaip šiais metais kis kainos – sunku, nes joms įtaką daro daug įvairių veiksnių: eismo įvykių Lietuvoje statistika, ekonominiai rodikliai.
„Nesu tikras, kad kas nors tiksliai žino, ar įmokos rinkoje didės, ar mažės. Eismo įvykių kasmet registruojama vis daugiau, draudimo bendrovių išmokos irgi didėja. Be to, augantys atlyginimai šalies paslaugų sektoriuje didina ir automobilių remonto kainas. Todėl natūralu, kad už tą pačią pinigų sumą, kurios automobilio remontui užteko pernai ar užpernai, šiemet transporto priemonės susitvarkyti nepavyks. Todėl draudimo bendrovės privalo išmokėti didesnes sumas.
Visi šie išvardinti veiksniai tarsi turėtų nulemti įmokų didėjimą 2020 m. Tačiau, kaip rodo sausio mėnesio statistika, viskas yra atvirkščiai: konkurencinė kova tarp draudimo bendrovių ir naujų rinkos žaidėjų atėjimas stabdo įmokų augimą ar net jas mažina“, – aiškina J. Gudauskas.
Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis pabrėžia – kalbant apie bendrą situaciją rinkoje, svarbu suprasti, kad draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su visų klientų solidarumu mokant įmokas. Tai ypač aiškiai matosi privalomojo draudimo, kurio prievolę vairuotojams nustato valstybė, srityje.
„Praktiškai tai reiškia, kad net ir pareigingas vairuotojas per savo įmokas dengia dalį tiek nedrausmingų vairuotojų, tiek neapsidraudusiųjų asmenų žalų. Šio draudimo atveju kitą dalį dengia draudimo įmonė iš kitų savo veiklų, kurios nėra susijusios su transporto priemonių draudimu“, – sako A. Romanovskis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrai įmokos dydį lemia draudimo rūšies pelningumas ar nuostolingumas, infliacija, darbo užmokesčio augimas. Pasak LDA direktoriaus, su draudimo produktu yra susiję ir tokie veiksniai, kaip avaringumo situacija šalyje, bendras išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, draudimo produkto platinimo per tarpininkus kaštai.
Didėjo išmokų suma
Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas pasakoja, kad naujausiais duomenis, praėjusiais metais vidutinė privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo kaina išliko stabili, tačiau išmokėtų išmokų suma augo, kadangi didėjo ne tik įvykusių žalų skaičius, bet ir vidutinės žalos suma.
„Šių metų TPVCA draudimo kainų pokyčius yra sudėtinga prognozuoti, tai yra atsižvelgiant į išmokėtų sumų augimą, jos turi pagrindą didėti, tačiau dėl TPVCA draudimo rinkoje vyraujančios aršios konkurencijos kainos gali išlaikyti tokį patį lygį, kaip ir praėjusiais metais“, – sako M. Dumbauskas.
„Gjensidige“ Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas atkreipia dėmesį, kad TPVCA – privalomas, tačiau dėl įvairių išorinių veiksnių yra nuostolingas.
„Ši draudimo rūšis yra nuostolinga tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose Europos šalyse. Draudimo kainų lygio dinamikai įtakos turi įvairūs išoriniai veiksniai, kaip pavyzdžiui, automobilių remonto ir detalių kainos, eismo įvykių metu patirtų nuostolių pobūdis ir dydis, ekonomikos vystymasis, infliacija, taip pat įstatymu reglamentuotų išmokų limitų didinimas, kurių nuo įstatymo patvirtinimo dienos buvo net keturi“, – vardija A. Dambrauskas.
Pasak jo, tendencijos priklausys nuo šios paslaugos naudojimosi, žalų augimo dinamikos ir kitų jau anksčiau paminėtų veiksnių.
Draudimo kaina - individuali
Specialistai pasakoja, kad privalomojo transporto priemonių draudimo kaina kiekvienam draudėjui apskaičiuojama individualiai atsižvelgiant į daugybę įvairių kriterijų.
„Draudimo kainą kiekviena draudimo bendrovė apskaičiuoja individualiai konkrečiai transporto priemonei ir jos valdytojui, įvertinusi keliolika skirtingų rizikos kriterijų. Kaskart sudarant draudimo sutartį visi šie kriterijai yra vertinami iš naujo, pagal tos dienos situaciją rinkoje, avaringumą ir kitus paminėtus parametrus“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Pasak jo, vertinamus kriterijus galima skirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmoji grupė – vairuotojo drausmingumo ir kitų su vairuotoju susijusių parametrų vertinimas. Šioje kriterijų grupėje vertinami tokie dalykai kaip vairavimo patirtis, kiti galimi vairuotojai nei pats valdytojas, regionas, kuriame bus eksploatuojamas automobilis, drausmingumas.
Į antrąją kriterijų grupę priskiriamas automobilio parametrų vertinimas – markė, galingumas, automobilio pagaminimo metai, kuro tipas, kokiai veiklai bus naudojamas automobilis.
Individualios draudimo kainos sudarymas neišvengiamas be bendros rinkos tendencijų vertinimo. Taigi, trečioji grupė - rinkos „įvykio dažnio“ ir „vidutinės žalos“ kitimo tendencijos.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje dėl išaugusių transporto priemonių srautų eismo įvykių dažnis laikosi aukštame lygyje. Taip pat stebime, kad auga ir vidutinė žala, o šis augimas yra susijęs su servisų įkainių didėjimu, pačių detalių kasmetiniu brangimu bei su tuo, kad naujesnių automobilių avarijos kainuoja brangiau dėl juose komplektuojamų brangesnių detalių“, – aiškina A. Gimbickas.
J. Gudauskas pasakoja, kad kiekviena draudimo bendrovė, nustatydama draudimo įmoką, vadovaujasi informacija apie transporto priemonę, vairuotoją ir draudimo sąlygas. Taigi, bendrieji įmokos nustatymo principai iš dalies paremti tikimybių teorija – iškeliama daugybė įvairių klausimų, siekiant įvertinti rizikas individualiai.
Pavyzdžiui: ar transporto priemonė su galingesniu varikliu gali patekti į eismo įvykį dažniau, nei ne tokia galinga? Ar transporto priemonės su galingesniu varikliu eismo įvykyje padaryta žala didesnė, nei mažesnę galią turinčios? Ar tikimybė, kad jaunas vairuotojas pateks į eismo įvykį, yra didesnė, nei tas, kurio vairavimo stažas 10 ar daugiau metų? Ar vairuotojas, gyvenantis ir vairuojantis Visagine, rizikuoja patekti į eismo įvykį rečiau, nei registruotas Vilniuje?
„Būtent todėl prieš apsidraudžiant mes savo svetainėje prašome tiek daug duomenų apie vairuotoją, jo automobilį ir draudimo sąlygas. Kiekvieną kartą šiuos duomenis siunčiame visoms bendrovėms, kurių algoritmai per kelias sekundes įvertina riziką ir pateikia personifikuotą draudimo įmoką būtent tam vairuotojui ir tai transporto priemonei“, – teigia J. Gudauskas, tačiau pabrėžia, kad yra ir unikalių, tik tam tikrai draudimo bendrovei naudojamų rizikos vertinimo kriterijų, apie kuriuos net draudimo brokeriai gali neįtarti.
Pastebima, kad dažnai draudimo įmokų dydžiui įtaką daro anksčiau turėti eismo įvykiai. Tačiau specialistai teigia, kad tai taip pat labai individualu ir draudimas brangsta ne visada.
„Įmoka nebūtinai didės. Ji gali didėti toje pačioje draudimo bendrovėje, tačiau kitos draudimo bendrovės vieno eismo įvykio gali nelaikyti rizikos padidėjimu. Todėl visuomet rekomenduojame pasitikrinti, kokią įmoką vairuotojui siūlo visos draudimo bendrovės. Aišku, jei vairuotojas papuola į eismo įvykius nuolatos ir yra jų kaltininkas, kitais metais tikrai teks plačiau atverti piniginę“, – sako draudimas.lt skaitmeninės rinkodaros vadovas.
Draudimo bendrovės mato informaciją apie asmenų turėtus incidentus. Privalomąjį draudimą parduodančios draudimo bendrovės yra susivienijusios į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kuriame kelerius metus yra saugoma informacija apie vairuotojų eismo įvykius.
