„Šiandien registravau dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į LR žvalgybos kontrolierius. Tai vienas reikšmingesnių skyrimų, turint omenyje, kad kuriame naują ombudsmeno tarnybą, kuri sustiprins žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje“, – socialiniame tinkle rašė Seimo pirmininkė.
Anot V. Čmilytės-Nielsen šioms pareigoms reikia ekspertų, galinčių kompetentingai bei nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai tirti asmenų skundus.
„Esu įsitikinusi, kad N. Statkus yra būtent toks“, – tikino Lietuvos parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė taip pat atmeta kritiką, kad kandidatūros pateikimas užtruko, sakydama, kad prieš pradėdama pokalbius su kandidatais laukė Konstitucinio Teismo sprendimo.
„Nuskambėjus pastebėjimams, kodėl tik dabar teikiami kandidatai, norėtųsi priminti tarnybos kūrimo peripetijas – įstatymas priimtas tik 2021 m. gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 m. pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pridūrė, kad kandidatams keliami aukšti reikalavimai. Vienas iš jų – turėti leidimą dirbti su visiškai slaptais dokumentais, todėl patikrinimai tai pat reikalauja laiko.
„Nors šiuo metu viešai pasvarstoma, kad ši nauja institucija galėtų imtis ir vėl aktualija tapusios vadinamosios pranešėjo istorijos, manau, kad visų pirma Seimas turi kruopščiai atlikti savo namų darbus naudojant įprastas parlamentinės kontrolės priemones, jas taip pat vardijau viešai, galimi bent trys žingsniai.
O svarbiausias pirmasis naujojo kontrolieriaus darbas bus įkurti instituciją ir tam prireiks laiko“, – komentavo Seimo vadovė.
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai.
Seimui kandidatas bus pristatytas kitą antradienį, kovo 14 dieną.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
