Iš pradžių apie R. Pratasevičiaus dalyvavimą spaudos konferencijoje nebuvo pranešta. R. Pratasevičius priešais žurnalistus sėdėjo languotais marškiniais atraitotomis rankovėmis – galbūt dėl to, kad norėta paneigti įvairius pranešimus apie smurtą ir mėlynes.
Spaudos konferencijos dalyviai pasiremdami žemėlapiais, garso įrašais bandė įrodyti, kad civilinis orlaivis, kuriuo iš Atėnų į Vilnių skrido R. Pratasevičius ir S. Sapega, nebuvo nutupdytas prievarta, kad Baltarusija puikiausiai stabdo nelegalią migraciją, o lietuvių pasieniečiai patys lygina žemę pasienyje ir dar atveža neaiškius žurnalistus, kurie esą siekia gauti informaciją iš baltarusių pasieniečių.
Politologas T. Janeliūnas spaudos konferenciją vadina tiesiog spektakliu.
„Man tai atrodo elementarus bandymas pridengti savo tikruosius tikslus ir Ramanas yra viso to įrankis. Neabejoju, kad tas susitarimas yra pasiektas naudojant kažkokius grasinimus, gąsdinant artimuosius ar panašiai. Man kaip tik užstrigo vienas momentas, kad pats Ramanas užsiminė, jog visoje šioje situacijoje įkaitais yra tapę labiausiai jo draugė ir jo tėvai. Manau, kad tai tam tikra užuomina, vardan ko jis eina į tą susitarimą su Baltarusijos KGB ir ką bando apsaugoti. Manau, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl jis sutinka dalyvauti tokiame spektaklyje“, – teigia profesorius.
R. Pratasevičiaus tėvai gyvena šiuo metu gyvena Lenkijoje. Politologas sako negalintis tiksliai vertinti, kas tiksliai galėtų grėsti vaikino tėvams, bet pridūrė, kad mes nežinome, kokiomis aplinkybėmis jie pasitraukė iš Baltarusijos ir kas ten liko.
S. Sapegai yra pateikti įtarimai dėl dalyvavimo protestuose ir dėl nesantaikos kurstymo. Minskas taip pat yra paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame mergina pripažįsta redagavusi „Telegram“ kanalą, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.
„Ramanas spaudos konferencijoje laikėsi istorijos, kurios laikytis jam tikriausiai liepta, nebandė perduoti dviprasmiškų žinučių, nors jo pasakojimas nėra iki galo įtikinantis. Iš vienos pusės jis pasakoja, kad vyksta į Vilnių tam, kad dirbtų Sviatlanos Cihanouskajos štabe, būtų jos fotografas, o paskui konferencijos pabaigoje tarsi bando duoti užuominą, kad jai gresia įkalinimas už bandymą surengti perversmą. Pasakojime matyti tokie nesuderinti aspektai, kaip ir kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi, dėl kokių priežasčių jis dabar netgi gerbia Aleksandrą Lukašenką. Neatrodė nuoširdu“, – pažymėjo politologas.
Pasak T. Janeliūno, gali būti, kad Baltarusijos režimas siekia paveikti viešąją nuomonę prieš kitą savaitę, pirmadienį, įvykti turintį Europos Sąjungos atstovų susitikimą Liuksemburge, kur bus svarstomos sektorinės sankcijos Baltarusijai. Žiniasklaidoje skelbta, kad sankcijos galėtų paliesti kalio trąšų, naftos ir finansų sektorius.
„Laikas gali būti parinktas ne veltui, kaip paskutinė galimybė parodyti, kad čia ne taip, kaip įsivaizduojama. Bet nemanau, kad tai ką nors paveiks, nes nors spaudos konferencijoje buvo kalbama apie naujas aplinkybes, tačiau iš tiesų jokių naujienų neišgirdome. Garso įrašas, kuriame esą bendravo Minsko atstovas su Vilniaus oro uosto dispečeriais iš viso kažkoks keistas“, – pastebėjo profesorius.
T. Janeliūnas kalba apie spaudos konferencijos vietą, kurioje buvo pateikta garso įrašo ištrauka: joje girdima, kaip Minsko oro uosto dispečeriai kreipiasi į Vilniaus oro uosto kolegas prašydami padėti orlaiviui susisiekti su „Ryanair“ atstovybe Vilniuje, nes esą Minskas gavo pranešimą apie sprogmenį orlaivyje, susisiekė su orlaivio pilotais, o šie esą panoro susiekti su „Ryanair“ atstovybe Vilniuje ir pasikonsultuoti.
„Iš esmės netgi atrodo, kad vykstant operacijai bandyta turėti kažkokį alibi, esą Baltarusijos oro uosto atstovai skambina Vilniaus atstovams ir praneša apie bombą. Bet praneša tarsi tarp eilučių, kad mūsiškiai net nesureagavo: jiems tai nesukėlė jokių emocijų, nes jie nesuprato skambučio esmės. Pats tas prašymas, kad lietuviai duotų „Ryanair“ atstovybės numerius Lietuvoje, matyt, buvo visiškai feikinis. Bent jau iš to, kaip reaguoja lietuvių dispečeriai, aš suprantu, kad toks prašymas buvo ne vietoje, ne laiku ir visiškai neaiškus. Ten užsiminė, kad jeigu pilotų komanda nori susisiekti su savo kompanija, tai turėtų žinoti, kaip tą padaryti, o ne prašyti per kažkokius Minsko dispečerius “, – pridūrė profesorius.
Kaip žinoma, „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius ir jo draugė Rusijos pilietė, Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentė S. Sapega buvo sulaikyti po to, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs civilinis orlaivis buvo nukreiptas į Minską.
Iš pradžių orlaivio nukreipimas motyvuotas gauta informacija apie sprogmenį lėktuve, paskui pasirodė duomenų, kad į dangų buvo pakelti kariniai orlaiviai. Daugelis valstybių orlaivio nukreipimą ir nutupdymą laiko priverstiniu, Baltarusijai gresia ketvirtas sankcijų paketas, o Baltarusijos oro linijoms uždaryta beveik visa europinė erdvė.
