Būtų ir namų pirkimo, taip pat jų nuomos kainos nuo 2010 m. iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys.
Pagal būsto brangimo tempą Lietuvą (142 proc.) aplenkė tik Estija (199 proc.) ir Vengrija (174 proc.). Pagal gyvenamo NT nuomos brangimo greitį Lietuva (160 proc.) rikiuojasi iš karto po Estijos (216 proc.).
Tuo metu, pvz., Lenkijoje būsto ir jo nuomos kaina per tą patį laikotarpį išaugo mažiau nei 50 proc. Latvija nuoma irgi nebrango nė 50 proc., tačiau patys namai ir butai brango nedaug mažiau nei pas mus (133 proc.).
Specialistai paaiškino, kad tokiam sparčiam NT brangimui Lietuvoje buvo objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, mūsų būstai esą kokybiškesni nei kaimynų, t. y. didesnės energetinės klasės. Be to, pas mus esą gerokai labiau išaugo būstų statybos kaštai.
Brangesni, bet dėl to taupesni?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA ) vadovas Mindaugas Statulevičius pripažino, kad mūsų šalyje kainos augo bene labiausiai. Anot jo, tam yra objektyvių priežasčių.
„Reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis ar ilgesnis laikotarpis, buvo svarbus statant ir kuriant gyvenamą būstą. Pirmiausia perėjome prie visiškai kitos energinės klasės pastatų.
2011 m. buvo priimta europinė direktyva ir Lietuvos pasirinktas kelias statyti aukštesnės klasės pastatus – tiek namus, tiek daugiabučius – lėmė tikrai kaštų augimą. Natūralu, kad tai persidavė į kainas“, – svarstė M. Statulevičius.
Jo teigimu, dabar jau 2 metus gyvename esą ant „aukščiausio energetinio efektyvumo laiptelio“ ir dėl to kaina nebeauga, o rinka prisitaikė. Tačiau ar kitos ES valstybės neturėjo taip pat įgyvendinti direktyvos?
„Ne visai. Kitos šalys direktyvai rengėsi individualiai. Pvz., lenkai tikrai turi gerokai žemesnius reikalavimus, nei Lietuva, nors irgi yra ES nariai.
Tiesiog jie išsiderėjo kitas sąlygas ir savaip nusprendė, kaip pasieks ES iškeltą tikslą turėti beveik energijos nenaudojančių naujai statomų pastatų reglamentavimą“, – aiškino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad šiuo požiūriu Lietuva išsikėlė bene aukščiausius reikalavimus, o kitos šalys juos pasirinko įgyvendinti nuosaikiau, nes labiau akcentavo būsto įperkamumą, prieinamumą. Esą dabar esami vieni iš lyderių, pagal reikalavimus, kiek daugiausia energijos turi būti skiriama šildyti 1 kv. m ploto. Lenkijoje ir Estijoje jie yra mažesni, tikino M. Statulevičius.
Lietuvos reikalavimai, žaliavos ir atlyginimai
LNTPA vadovo teigimu, įtakos sparčiam būsto brangimui turėjo ir priimti nacionaliniai teisės aktai.
„Tikrai ženkliai išaugo reikalavimai architektūros kokybei, reikalavimai infrastruktūros įrengimui tiek sklype, tiek už sklypo ribų. Taip pat įvairūs nauji mokesčiai. Tokie, kaip, tarkime, žemės mokestis atsiradęs prieš metus ir kiti. Jie prisidėjo prielaidų augti turto sukūrimo kainoms“, – svarstė M. Statulevičius.
Anot jo, lietuviški reikalavimai kokybei, taip pat pas mus taikomi mokesčiai didesni nei kitose šalyse.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad, be minėtų mokesčių ir reikalavimų, sparčiam būsto brangimui mūsų šalyje daugiausia įtakos turėjo du veiksniai.
„Pirmiausia, žaliavų brangimas turėjo didžiausią įtaką. Ir, aišku, darbo užmokesčio. Tai dvi dedamosios praktiškai sąlygojo, kad labai ženkliai pabrango namai. Aišku, per NT bumą išbrango ir žemė. Tai žemės kaina taip pat sąlygojo, kad brango 1 kv. m, tiek individualaus namo, tiek būsto.
Na, ir dabar naujausi teisės aktų pasikeitimai taip pat sąlygojo būsto kainą. Tai infrastruktūros mokestis. Sostinėje jis yra gana didelis“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Nuoma brango nes išaugo paklausa
LSA vadovas taip pat svarstė, kad būsto nuoma Lietuvoje brango galbūt dėl to, kad pabrangus pačiam būstui, daugiau žmonių ėmė jį nuomotis, nes neišgalėjo įpirkti.
Panašiai komentavo ir M. Satulevičius. Anot jo, nuomos ir paties būsto kainos koreliuoja tarpusavyje:
„Kai žmonės neįperka, ieško nuomotis kaip laikino sprendimo. Nuoma tikrai pas mus viena iš aukštesnių.“
O pastaruoju metu, pasak M. Statulevičiaus, nuomą dar labiau pabrangino ir nuo Rusijos pradėto karo bėgantys ukrainiečiai.
„Labai susitraukė pasiūla, nes daug žmonių nemokamai suteikdavo būstą ukrainiečiams. Vilniuje bent 5 kartus nuo įprasto skaičiaus pasiūla buvo nukritusi, natūralu, kad kaina pašokus. Pernai Vilniuje per du mėnesius kaina 30 proc. pašoko“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, jeigu ne tokie veiksniai, galbūt ES kontekste dėl nuomos brangimo Lietuva taip neišsiskirtų.
„Galimas sprendimas – daugiau verslo, kuris ateitų į šitą segmentą ir jis padėtų tas kainas kažkiek išlaikyti – augtų pasiūla, didėtų konkurencija.
Nereiki pamiršti, kad daug nuomos yra pilkoje zonoje. Ji mažėtų ir gautų postūmį keistis – žmonės galėtų nuomotis būstą su sutartimis, gyventi šeimomis su mažais vaikais, augintiniais“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Mažesnių būsto kainų nežada
Kalbėdami apie namų ir butų kainas ateityje, pašnekovai nebuvo tokie optimistai.
„Gyvename globalioje rinkoje. Labai sunku kažką įtakoti. Jeigu mes pradėsime intervenciją į kainas, tai, manau, galime iškreipti rinką ir turėti kitur problemų. Pati rinka turėtų sureguliuoti kainas.
Bet apsisaugoti tokių saugiklių nelabai yra. Geopolitiniai įvykiai veikia į žaliavų tiekimo grandinę, automatiškai įtakoja žaliavų kainas, nelabai apsisaugosime. Čia jokio saugiklio“, – sakė D. Gedvilas.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje ir toliau didės atlyginimai, nes jie negali kaip kažkokioje saloje atsilikti nuo kaimyninių šalių. Taip pat mokesčiai esą vargiai bus sumažinti.
„Rinkos sąlygomis reikia susitaikyti, kad gyvensime neapibrėžtume ne vienerius metus, o gal jau ne vieną dešimtmetį. Neapibrėžtumas lydės mūsų piliečius dar ilgai“, – prognozavo D. Gedvilas.
Tuo metu M. Satulevičius priminė, kad nuo kitų įsigalioja papildomi reikalavimai naujam būstui:
„Mes dar neturime viso įrengimo būste. Jei lygini palyginamus dalykus, tai pas mus būstas parduodama su vadinama daline apdaila. Nuo kitų metų tie reikalavimai irgi griežtės. Bus reikalaujama butus parduoti visiškai įrengtuose projektuose. Tikėtina turėsime dar vieną kainų šuolį ne dėl objektyviai išaugusių kainų, bet palyginamosios bazės.“
NT sandorių šiemet mažiau
Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 7,4 tūkst. butų pardavimų - 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų.
Vien tik per šių metų kovą įregistruota per 3 tūkst. butų sandorių, arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Vilniuje pirmąjį ketvirtį įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų, arba 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune - beveik 1,1 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 600 (7 proc. mažiau).
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje taip pat įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. namų pardavimų.
Vien tik per šių metų kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų, arba 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Ūbagų šalyje būsto kainos kaip garsiausiose pasaulio miestuose ir dar brangiau.
Todėl kad esate gobšūs žmonės
Lietuviai mielai perka būstus ten kur šilta ir nėra depresijos
