„Atostoginiai skaičiuojami taip: atostogų metu susidariusios dienos dauginamos iš vidutinio darbo užmokesčio, gauto už tris paskutinius kalendorinius mėnesius prieš atostogas“, – sako buhalterijos paslaugas teikiančios įmonės „Integre“ direktorės pavaduotoja Vaida Jociutė.
Pašnekovės teigimu, jeigu žmogus dirba pagal reguliarų darbo grafiką, tuomet minėtų trijų mėnesių darbo užmokestis dalijamas iš realiai dirbtų dienų skaičiaus. Na, o gaunama suma yra padauginama iš per atostogas esančių darbo dienų skaičiaus.
„Atostoginių dydį lemia keletas veiksnių, o vienas iš jų yra atostogų mėnuo. Štai jeigu darbuotojas eis atostogų 2019 m. kovo mėnesį, jis gaus daugiau atostoginių, nei eidamas atostogauti lapkritį. Pavyzdžiu galėtų būti 600 eurų prieš mokesčius uždirbantis darbuotojas, kuris nusprendžia atostogauti po penkias darbo dienas kovą ir lapkritį“, – sako V. Jociutė ir pateikia skaičiavimus iliustracijai.
Darbuotojui einant atostogų kovą, jis už minėtas penkias dienas gautų 150 eurų atostoginių: jo trijų mėnesių alga, 1800 eurų, bus padalinti iš 60 gruodį, sausį ir vasarį buvusių darbo dienų ir padauginta iš penkių atostoginių.
Tačiau už analogišką atostogų kiekį lapkritį jis gautų mažiau – 138,46 euro: jo trijų mėnesių alga, 1800 eurų, bus padalinti nebe iš 60, o iš 65 rugpjūtį, rugsėjį ir spalį buvusių darbo dienų ir padauginta iš penkių atostoginių.
Kitaip tariant, kuo vidurkio skaičiavime dalyvaujantys mėnesiai yra trumpesni darbo dienų atžvilgiu, tuo didesnę atostoginių sumą gauna darbuotojas. Kalbant supaprastintai, kuo didesnė nedarbo dienų koncentracija yra likus trims mėnesiams iki atostogų, tuo didesnių atostoginių galite tikėtis.
Perspėja neapsigauti dėl premijų
„Taip pat svarbu žinoti, kad į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą įeina ne tik gaunamas bazinis darbo užmokestis, bet ir mėnesio priedai, priemokos už viršvalandinį darbą, darbą savaitgaliais, papildoma darbo užmokesčio dalis.
Tačiau, jeigu premija yra skirta už gerą darbą, norint paskatinti darbuotoją už veiklos rezultatus, tokia premija netraukiama į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą“, – pabrėžia V. Jociutė.
Ji taip pat priminė, kad atostoginių dydis priklauso ir nuo ketvirtinės premijos išmokėjimo laiko.
„Daugelis nežino to, jog ketvirtinė premija į vidurkį įtraukiama ne tą mėnesį, kada priskaičiuota prie atlyginimo, bet tą mėnesį, kada išmokėta. Kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė.
Tiesa, ketvirtinės premijos nėra labai dažnai skiriamos įmonėse. Buhalteriams jų įtraukimas į vidurkius kelia papildomą galvos skausmą, nes vidutinio darbo užmokesčio skaičiavime dalyvauja ne pagal priskaitymo, o pagal išmokėjimo datą“, – paaiškina buhalterių atstovė.
Ilgų savaitgalių netruks
Portalas tv3.lt primena, kad 2019 m. šalies dirbančiųjų dar laukia 9 nedarbo dienos.
Keturios iš jų, kovo 11 – oji, antroji Vėlykų diena balandžio 22 d., birželio 24 d. švenčiamos Joninės ir lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, kuri bus pirmadienį arba penktadienį, tad atneš prailgintą savaitgalį.
Galimybė turėti keturių dienų išeigines paėmus vos vieną atostogų dieną pasitaikys ir per rugpjūčio 15 d. minimas Žolines. Šįmet jos bus ketvirtadienį.
Tarptautinė darbo diena, gegužės 1–oji, šįmet bus švenčiama trečiadienį. Trys pagrindinių metų švenčių, šv. Kalėdų, dienos išsitęs nuo antradienio (gruodžio 24 d.) iki ketvirtadienio (gruodžio 26 d.).
