Grožio salono savininkė bei dainininkė neslepia, kad su močiute jos netgi yra itin panašios išoriškai.
Susitikimas su močiute svarbus tapo ir Kristinos mylimajam
Visai neseniai Kristina močiutę aplankė su mylimuoju Andriumi, kurį iškart šmaikščiai įspėjo. „Mūsų su močiute ryšys yra labai stiprus. Visi man sako, kad mes su močiute esame labai panašios. Tai sakiau ir Andriui: „Močiutei 93 metai, tai pažiūrėk, kaip aš atrodysiu, jei taip pat iki tiek išgyvensiu“, – juokėsi ji.
Žinoma moteris neslėpė, kad jai ypatinga ne tik pati močiutė, bet ir jos gyvenamoji vieta – čia sukaupta daugybė prisiminimų.
„Ši močiutė – mamos mama. Kadangi su sese visas vasaros atostogas praleisdavome būtent pas ją, Šveicarijos kaime netoli Jonavos, ji mus augino. Močiutė gyvena labai gražiame namuke, įsikūrusiame netoli miško. Kai augome, aplink vaikų nebuvo, todėl mes eidavome ravėti braškių, bulvių, darydavome visus ūkio darbus. O žaidimai būdavo tokie, kokius tik sugalvodavome“, – vaikystę prisiminė ji.
Tiesa, tai – vienintelė gyva likusi Kristinos ir Natalijos močiutė: „Abiejų savo senelių nepažinojau, o tėčio mama jau yra mirusi. Šios mano močiutės vyras, mano senelis, tragiškai žuvo po traukiniu – jo niekada nemačiau. Labai įdomu, tačiau visai neseniai, mums atvažiavus į svečius, močiutė užsimanė išsitraukti nuotraukų albumą ir papasakojo labai daug apie mano senelį. Jis buvo toks gražus vyras!“
Kristinos ir Natalijos darbštumas – iš vaikystės
Abi seserys jau seniai savo gerbėjus įtikino ir tuo, kad joms sekasi viskas, ko imasi – ar tai būtų verslas grožio srityje, ar, Natalijos atveju, dekoras – abi moterys yra išties darbščios, o tai, pasirodo, taip pat atėjo iš vaikystės.
„Prisiminėme visą mūsų vaikystę ir pašnekėjome apie tai, kad prieš daugybę metų esame pasodinusios Lazdyno medį. Ėmėme skaičiuoti, tai, pasirodo, kad jam beveik 20 metų, jei ne daugiau“, – apie savo ir Natalijos užsiėmimus vasarą pas močiutę pasakojo Kristina.
Žinoma moteris tikino, kad ir pati sulaukusi močiutės metų norėtų atrodyti taip pat puikiai, kaip ir ji, o jos jėgų galima būtų pavydėti kiekvienam.
„Anksčiau močiutės sveikata buvo geresnė, tačiau dabar, kaip tokio amžiaus, ji puikiai atrodo. Pavyzdžiui, ji išvis nevaikšto su lazdele. Jos argumentas yra toks: „O jeigu aš už jos užkliūsiu?“ (juokiasi) Ji visuomet vaikšto išsitiesusi, jokiu būdu nesikūprina – jos sveikata išties pavydėtina. Ji puikiausiai mano tėvams paaiškina, ką kaip padaryti, ir pati puikiausiai tą savo ūkį prisižiūri. Manau, kad tai – geri genai“, – sakė K. Ivanova.
Prisiminė tai, ko daugelis neįvertina
Kristina ir jos močiutė turi dar vieną bendrą silpnybę – abi jos negali atsispirti saldumynams. Būtent todėl šįkart jos prisiminė ir daugybę lengvų, bet tik maloniausius prisiminimus keliančių receptų.
„Dabar, jei užsimanei kažkokio įdomesnio deserto – nuėjai, nusipirkai ir suvalgei. O tuo metu, kai mes augome, mūsų šeimyna tikrai nebuvo iš tų turtingųjų – buvome normali šeima, kuri tikrai skaičiuodavo. Todėl kai augau, pas močiutę turėdavome tokį desertą. Atvažiavus specialiems autobusiukams, ten pirkdavome batoną, kurį valgydavome su braškių uogiene. Tai buvo pats skaniausias desertas, koks tik gali būti“, – su šypsena prisminė K. Ivanova.
Anot dainininkės, genialumas slypi paprastume: „Mes dažnai pamirštame tokius paprastus dalykus. Su močiute, atsimenu, dažnai kepdavome ir kitokį desertą. Išlydai sviestą, pamirkai batoną į vandenį (kiti mirko į pieną, bet aš nelabai su pienu draugaudavau), tada tą batoną apkepini svieste ir apibarstęs cukrumi valgai. Yra tam tikri skonio dalykai, kurie primena man vaikystę.“
Tiesa, abiems moterims daug juoko sukėlė ir netradiciniai šaltibarščiai, kuriais anksčiau vasaromis dažnai mėgaudavosi.
„Darydavome išties keistus šaltibarščius be burokėlių! Ten būdavo vanduo, agurkas, svogūnų laiškai, krapai ir keli šaukštai grietinės. Ir visa tai valgydavome su karštomis bulvėmis“, – apie įdomiausius receptus pasakojo Kristina.
