Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Odetos Tarvydienės, labai svarbu visais lygmenimis užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų jų poreikius ir teisę į vaikystę galinčiose užtikrinti šeimose. „Šis siekis turi apjungti ne tik valstybės sektorių, bet ir savivaldą bei vaikų globos namus“, – teigia O. Tarvydienė. Įvaikinimo statistika
Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų skaičius buvo stabilus – kiek daugiau nei 100 vaikų kasmet (2011 m. įvaikintas 101 vaikas, 2012 m. – 112 vaikų ir 2013 m. – 107 vaikai).
Pasak O. Tarvydienės, siekiama, kad kuo daugiau lietuvių įvaikintų vaikus, todėl beveik visi vaikai, siūlomi įvaikinti užsienio piliečiams, yra specialių poreikių: vaikai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikai ir didelės brolių bei seserų grupės, kuriems sudėtinga rasti šeimas net ir užsienyje.
Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, įvaikintų vaikų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo (2011 m. įvaikinti 144 vaikai, 2012 m. – 98 vaikai ir 2013 m. – 80 vaikų).
Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas (GIMK)
Nuo 2008 metų Lietuvoje įgyvendinama Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa (toliau – GIMK), pagal kurią visoje šalyje pradėtos ruošti norinčios globoti ar įvaikinti šeimos.
2011–2013 m. įvadinius mokymus pagal GIMK programą baigė per 2 tūkstančius būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių. O GIMK tęstinius mokymus, skirtus globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms, per minėtą laikotarpį lankė beveik 2 tūkstančiai asmenų (2011 m. – 540 asmenų, 2012 m. – 547 asmenys ir 2013 m. – 709 asmenys). Tęstiniai mokymai vedami nuo 2011 m. Globojančios ar įvaikinusio šeimos gali lankyti dešimties dalių mokymus bei gauti konsultacijas šeimoms aktualiais klausimais.
2013 m. Tarnyba pateikė GIMK atestuotiems socialiniams darbuotojams rekomendacijas dėl būsimų įtėvių finansinės padėties, sveikatos, gyvenamosios vietos, teistumo, baustumo ir asmenų, gyvenančių su būsimais įvaikintojais, vertinimo kriterijų. Į šiuos kriterijus rekomenduota atsižvelgti ir visų miestų bei rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriams (toliau – VTAS), atliekantiems pirminį pareiškėjųvertinimą.
Būsimų įtėvių ir globėjų rengimo medžiagoje, kuri adaptuota pagal užsienio modelį, yra temų, skirtų šeimoje augančių vaikų paruošimui ir aptarimui. Suaugusieji su GIMK atestuotais socialiniais darbuotojais aptaria bendravimo su vaikais temą bei jų parengimo klausimus. Paminėtina ir tai, kad, 2013 m. duomenimis, 53 proc. šeimų, buvusių Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, apskaitoje dėl tam tikrų problemų negalėjo susilaukti biologinių vaikų.
Tobulinant globėjų ir įtėvių paieškos ir mokymo sistemą, numatoma peržiūrėti ir papildyti GIMK programos įvadinių mokymų medžiagą, įtraukiant į ją daugiau informacijos apie vaiko parengimą, adaptaciją ir jo poreikių vertinimą įtėvių šeimoje.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pirmasis būsimų įtėvių ir įvaikinamo vaiko susitikimas organizuojamas globos namuose, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus, kad jam nepažįstama aplinka neiššauktų psichologinių sunkumų, neatsirastų galimų bendravimo barjerų. Vaikas jaučiasi saugesnis jam pažįstamoje aplinkoje, šalia pažįstamų žmonių, globos namų darbuotojų, kurie gali padėti potencialiems įtėviams užmegzti ryšį su vaiku bei padrąsinti jį bendrauti.
Taip pat Tarnyba pabrėžia, kad įvaikinamas vaikas ir būsima įvaikintojų šeima tiesiogiai susitinka tik tada, kai šeima sutinka jį įvaikinti pagal pateiktą informaciją apie vaiką raštu, siekiant dar prieš tokius susitikimus išnaudoti visas galimybes parinkti geriausiai vaiko poreikius galinčią patenkinti šeimą. Informacijos apie įvaikinimą sklaida
2011–2013 m. Tarnyba įgyvendino Globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje skatinimo komunikacinę strategiją „Vaiko globa – neįkainojama dovana“, kuri buvo glaudžiai susijusi ir su įvaikinimu. Įvairių jau tradiciniais tapusių ir globojamų vaikų mėgiamų renginių metu, per žiniasklaidos ir reklamos priemones visuomenė informuota apie šeimos svarbą vaikui, globos ir įvaikinimo procedūras, skleista informacija apie vaikų globos namų auklėtinius, jų globos ir įvaikinimo galimybes.
Šiuo metu kuriama bendra globos ir įvaikinimo viešinimo strategija, remiantis jau įgyvendintos globos viešinimo strategijos patirtimi ir rezultatais. Be to, paminėtina, kad šiais metais Lietuvos miestuose vykdoma socialinė-informacinė akcija „Vaiko globa – neįkainojama dovana“. Ši akcija yra ir įvaikinimo skatinimo priemonė. Jos metu VTAS, Tarnybos specialistai bei GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai konsultuoja žmones globos ir įvaikinimo klausimais.
Globos namų pertvarka
Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotą pertvarką, likusių be tėvų globos vaikų globa įstaigose palaipsniui bus keičiama į globą šeimose ar bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Numatoma skatinti atsakingą tėvystę, laiku organizuoti kompleksinę pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms ir suteikti kuo daugiau galimybių be tėvų globos likusiems vaikams gyventi šeimoje.
Bus kuriami kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui modeliai, teikiamos reabilitacijų ir psichologų konsultacijos, stiprinama socialinė pagalba tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taip pat besilaukiančioms moterims, gerinamos globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, jų rengimas.
Šeimoms bus organizuojami mokymai apie pozityvų auklėjimą šeimoje. Tokiu būdu siekiama, kad šeimos sugebėtų tinkamai rūpintis vaikais, ir tėvams netektų laikinai ar visam laikui atimti tėvystės teisių. Šiuo metu vaikų globos institucijose gyvena 38 procentai visų šalyje globojamų (rūpinamų) vaikų. Bus siekiama, kad iki 2020 metų ši dalis sudarytų 20 procentų.
Tikimasi, kad per kelerius metus susiformuos profesionalių globėjų sistema, kuri turės teigiamos įtakos, mažinant globojamų institucijoje vaikų skaičių.
Naujam nuosekliai vykdomos socialinės globos sistemos pertvarkos, prasidėjusios 2007 metaus, etapui įgyvendinti bus naudojamos 2014–2020 m. Europos struktūrinės paramos lėšos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
