„Aš žinau, kad jis šiandien turėjo išvažiuoti. Ar jis jau išvažiavo, aš nežinau“, – sakė vaikino advokatas.
Anot B. Versacko, jis yra pasirašęs atstovavimo sutartį su A. Lesčiausku, todėl teisme gali jį atstovauti ir vaikinui nėra būtina dėl to grįžti į Lietuvą kitą savaitę.
„Jei jis bus kviečiamas į procesą, gali ir advokatas nuvykti. Tai priklausys nuo teismo, kartais teismas prašo, kad dalyvautų pats asmuo. Tokiu atveju jis greičiausiai parvyks“, – sakė advokatas.
Į ketvirtadienį vykusį teismo posėdį dėl jo sesers įvaikinimo A. Lesčiauskas buvo atvykęs paduoti dokumentus, kad būtų įtraukas į sesers įvaikinimo proceso bylą, bet pačiame posėdyje nedalyvavo. Žurnalistams jis pareiškė, kad nesiims jokių teisinių veiksmų, jei teismas nutars, kad jo sesuo turi gyventi Naujoje Zelandijoje ir tą patį patvirtins įvaikinama mergaitė.
„Nenoriu, kad po dešimties metų ji man priekaištautų, kad aš sugrioviau jos gyvenimą, nes jį galėjo jį turėti kitokį", – ketvirtadienį sakė A. Lesčiauskas.
Jis tikino, kad gerbs sesers nuomonę. Visgi, kodėl iki šiol nepasitikėjo sesers nuomone, jis negalėjo sklandžiai paaiškinti, sakė, kad vaikas dar yra mažas, jo nuomonė gali keistis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad mažametės įvaikinimo į Naująją Zelandiją drama tęsiasi, ir ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas 9-metės likimas, tačiau teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir jį skelbs vėliau.
„Teismas išnagrinėjo tarptautinio įvaikinimo bylą ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą sausio 16-tai dienai“, – ketvirtadienį baigiantis darbo dienai žurnalistams pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Rūta Trimailovienė.
Uždaras teismo posėdis truko daugiau nei tris valandas. Proceso dalyviai į jį buvo įvesti slapta, su žiniasklaida bendrauti nepanoro. Šiame teismo posėdyje savo nuomonę dėl būsimosios gyvenamosios vietos pasakė ir devynmetė mergaitė, kurią nori įsivaikinti pora iš Naujosios Zelandijos.
Teismo posėdyje mergaitės brolis, kuris visai neseniai pareiškė norintis globoti savo jaunylę seserį – nedalyvavo, nors į teismą atvykęs buvo.
Faktai apie mergaitės įvaikinimo procedūrą Naujojoje Zelandijoje:
Mergaitė gimusi 2009 m. ir auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Globos namai yra vaiko atstovas pagal įstatymas (kaip kad tėvai ar globėjai), rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
Mergaitės tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius. Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams. Tarptautinis įvaikinimas inicijuojamas gavus globėjo (globos namų) pritarimą ir Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Remiantis Kauno savivaldybės globos namų pateikta informacija, rašytinis sutikimas dėl mergaitės įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje gautas iš pačios nepilnametės ir dviejų nepilnamečių jos seserų. 17-metė sesuo, kartu auganti globos namuose, pati nenori būti įvaikinta. Vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo gauti vaiko globėjo (globos namų) bei Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę.
Tačiau, jei santykiai su giminaičiais yra artimi, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, įvaikinimo procedūra nepradedama. Galutinį sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo priima teismas, kuriam pateiktas ir brolio Arūno prašymas dėl globos. Teismo posėdyje, mergaitė dar kartą išreikš savo nuomonę dalyvaujant psichologui.
Mergaitė su įvaikintojų šeima nuotoliniu būdu bendrauja apie pusę metų. Ji anglų kalbą mokykloje mokosi nuo antros klasės. Mergaitę įvaikinti ketinanti šeima iš Naujosios Zelandijos yra žinoma, nes 2014 m. įvaikino du berniukus iš Lietuvos.
