Nors gydytojos teigimu, didžioji dauguma visų vaikų karščiavimo atvejų yra sukelti dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tačiau nereikėtų numoti ranka į pakilusią vaiko temperatūrą bei pasikeitusį elgesį:
„Jei turite karščiuojantį vaiką, žinoma, pirmą valandą neturite lėkti į priėmimą, reikėtų duoti vaistų nuo temperatūros ir pasižiūrėti, kaip vaikas jaučiasi, jeigu nukritus temperatūrai vis tiek lieka toks pat keistas elgesys: vaikas apatiškas, irzlus, verksmingas, gali pradėti gulinėti, nors prieš tai žaidė, buvo aktyvus, ir nukritus temperatūrai nepagerėja, tai yra vienas iš ligos požymių.“
Medikė ragina nepalikti karščiuojančio vaiko vieno. Tokia grėsmė itin didelė jei temperatūra pakilo vakare ir tėvai nueina miegoti.
„Nes jeigu tai yra žaibinė meningokokinė infekcija, tai naktį yra tos auksinės valandos, jeigu tėvai užmiega ramiai, o visas procesas jau vyksta. Žaibinės infekcijos atveju žmogus gali numirti per dvylika valandų“, – kodėl svarbu stebėti vaiką, kuriam pakilo temperatūra, aiškina I. Ivaškevičienė.
Specifinis bėrimas – ženklas skubėti pas gydytojus
„Bėrimas kartais gali būti labai vėlyvas požymis. Meningokokinei infekcijai būdingas hemoraginis bėrimas, kuris, paspaudus odą neišnyksta, nes yra pažeidžiamos kraujagyslės. Liaudyje gerai žinomos „mėlynės“ irgi yra hemoraginins bėrimas, tik dažniausiai jos gana didelės. Svarbu tai, kad esant meningokokinei infekcijai, bėrimas gali prasidėti nuo smulkių (iki 2 mm skersmens) vos pastebimų elementų ir vėliau plėstis didėti“ – apie itin svarbų ligos simptomą pasakoja gydytoja I. Ivaškevičienė.
Pastebėjus tokį, bėrimą, kuris paspaudus odą nedingsta, ant vaiko odos, o ypač jei mažylis dar ir karščiuoja, medikės teigimu, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus pagalbos. Tai gali būti žaibinės meningokokinės infekcijos ženklas.
Gydytojos teigimu vaiko tėvai yra pagrindiniai žmonės, kurie gali atpažinti ligą laiku.
„Išgelbėtas vaikas nuo žaibinės infekcijos, tai realiai ištrauktas mirčiai iš nagų“, – įsitikinusi I. Ivaškevičienė.
Net ir sergant įprasta infekcijos forma gali išsivystyti sepsis ar meningitas – galvos smegenų dangalų uždegimas, todėl karščiavimo ir bėrimo simptomus gali papildyti ir vėmimas, galvos skausmas, šviesos baimė.
Pasekmės gali paveikti tolimesnį gyvenimą
Nors gydymas antibiotikais I. Ivaškevičienės teigimu yra veiksmingas, tačiau priklausomai nuo ligos eigos gali išsivystyti ir nemalonios pasekmės. Vaikų gydytojos teigimu, dėl bėrimo sukelto odos pažeidimo, kartais vaikams prireikia ir odos persodinimo arba net galūnės pašalinimo:
„Jeigu buvo gausus bėrimas tada gali išsivystyti odos pažeidimas – nekrozė, gali likti labai dideli, masyvūs randai, kartais prireikia odos persodinimo, kartais prireikia pašalinti galūnę, kurios dalis yra nekrotizavusi. Tai reiškia audiniai yra mirę.
Jei yra buvęs meningitas vaikui ateityje gali išryškėti mokymosi sutrikimų, dėmesio sukaupimo problemos, intelekto sutrikimai. Pasekmės būna vėlyvos ir ne iš karto pastebimos.“
Skiepijasi vis daugiau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis kiekvienais metais vis daugėja pasiskiepijusių nuo meningokokinės infekcijos.
Paskiepytų vaikų skaičius nuo 2014 metų išaugo keliais šimtais kartų. 2014 metais buvo 196 vaikai, kurie gavo meningokokinės infekcijos vakciną, o 2019 metais – jau 71 tūkst. vaikų.
Tokiam paskiepytų vaikų skaičiaus išaugimui galėjo turėti tai, kad nuo 2018 šie skiepai įtraukti į profilaktinių skiepų kalendorių ir kūdikiai Lietuvoje yra skiepijami valstybės lėšomis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, meningokokine infekcija šiais metais Lietuvoje susirgo 13 žmonių.
