Apdovanojimą laureatui įteikė Lietuvoje viešintis karo metais žydus gelbėjusio garsaus Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos (Čijunės Sugiharos ) sūnus Nobuki Sugihara. Laureatas tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.
Kasmetinis tolerancijos apdovanojimas skiriamas asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobiją bei antisemitizmą, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pasak „Sugiharos fondo – Diplomatai už gyvybę“ valdybos vicepirmininko Lino Venclausko, apdovanojimas V.Balčiūnui skirtas už žydų kultūros projektus Žagarėje, o laureatas šiemet pasirinktas ir norint parodyti, kad prasmingi darbai daromi ne tik didžiuosiuose miestuose.
„Fondo vienas iš pastangų, bandymų parodyti žmones, kurie galbūt ne pirmo žinomumo, bet daro prasmingus darbus. Kitas atskaitos taškas, kad pono V.Balčiūno iniciatyva Žagarėje prasidėjo tapatybės kaitos procesas, kitoks savo miestelio praeities įsivaizdavimas ir matymas. Jis pats pradėjo suprasti, jau palikęs Žagarę studijų metais, kad Žagarė prieš kelias dešimtis metų buvo šiek tiek kitoks miestas, daugiakultūris miestas, buvo didelė žydų bendruomenė, kuri buvo Holokausto metu išžudyta“, – BNS sakė L.Venclauskas.
„Jis ne tik dėjo pastangas įamžinti prarastą atminimą, bet pradėjo bendradarbiavimą ir bendravimą su žagariškiais, šią tapatybę atskleidžiant nebūtinai ten vietoje pasilikusiems žmonėms, bet tą darant pasaulio mastu. 2015 metų rudenį vykęs Žagarės žydų suvažiavimas parodė, kad žagariškio terminas nėra nei gėda, nei atskirties ženklas, jei tu esi iš mažo miestelio, tai buvo gyvas pavyzdys, kad ir mūsų mažosios tėvynės yra tos vietos, kur verda gyvenimas, ir nuo mūsų pastangų gali gimti patys įvairiausi projektai, kurie nesiremia tik lokalumu, bet gali atverti įvairiausius pasaulinius saitus“, – kalbėjo fondo atstovas.
Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomenininkų ir su žmogaus teisių gynimu susijusių institucijų pasiūlymus, laureatą rinkosi iš penkių kandidatūrų: be V.Balčiūno, tai buvo Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Rimvydas Valatka, psichologas Paulius Skruibis, poetas, visuomenės veikėjas Sergejus Kanovičius.
Metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas yra kasmetinis. Pirmąjį Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui, muzikantui Andriui Mamontovui, žurnalistui Donatui Pusliui.
Fondas siekia saugoti garsių Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
