Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Ignas pasakojo, kad gyvena sodo namelyje, už šildymą mokėti tenka daug, todėl ir užpildė prašymą kompensacijai gauti.
„Ji buvo atmesta, o priežastis ta, kad mano būsto paskirtis yra nurodyta ne gyvenamoji, bet kita.
Tačiau, ar tai pakankama priežastis atmesti mano prašymą? Negi visi žmonės gyvenantys sodo nameliuose negali pretenduoti į kompensacijas“, – klausė vyras.
Tačiau sodo namelis nėra vienintelės patalpos, kuriose gyvena žmonės, tačiau jų paskirtis nėra gyvenamoji. Dar žmonės perka ar nuomojasi loftus. Dažniausiai jų paskirtis nurodoma, kaip kūrybinės dirbtuvės. Ar šie gyventojai irgi neturi teisės prašyti kompensacijos už šildymą?
Prašymus atmeta dėl įvairių priežasčių
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius komentuodamas, kodėl kompensacijos negavo žmogus, gyvenantis sodo namelyje teigė, kad galimai asmuo, kuriam nebuvo skirta kompensacija, ne tik gyvena negyvenamosios paskirties būste, bet ir neatitinka kitų įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, nedeklaravo gyvenamosios vietos ar kt.
„Piniginės socialinės paramos skyrimo komisija nagrinėja prašymus ir skiria būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą.
Atkreipiame dėmesį, kad visi būste deklaravę gyvenamąją vietą bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo privalo atitikti ir kitas įstatymo sąlygas, pavyzdžiui, jei asmuo nuomojasi būstą, nuomos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, darbingo amžiaus nedirbantys asmenys turi būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, nurodytos visų deklaravusių būste asmenų gaunamos pajamos ir kt.“ – vardijo savivaldybės specialistai.
Kompensacija gali būti suteikiama išimties tvarka?
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad išimties tvarka kompensacija už šildymą gali būti suteikta tiek žmonėms, gyvenantiems sodo nameliuose, tiek loftuose.
„Patikrinusi žmogaus gyvenimo sąlygas, savivaldybė gali skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa“, – patikino ministerija.
Kaltina pačius gyventojus
Specialistai skaičiuoja, kad prašymų, kompensacijai gauti, skaičius šiemet rekordinis. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar jų prašymai buvo atmesti.
Pasak valdininkų, kartais gyventojai patys kalti, kad sprendimas dėl jų kompensacijos vėluoja – esą jie be reikalo teikia prašymus kelis kartus.
Vilniaus savivaldybė priminė, kad dėl itin išaugusių kuro kainų buvo sudarytos palankesnės įstatymo sąlygos gauti kompensacijas didesniam asmenų ratui.
„Nors kreiptis gali daugiau gyventojų, pačios kompensacijų skyrimo sąlygos yra griežtos, procesas ilgas ir sudėtingas. Vėlavimui nagrinėti prašymus įtakos turėjo ir SPIS sistemų neveikimas. Per spalio mėnesį SPIS iš viso neveikė daugiau nei 45 valandas.
Dažnai gyventojai prašymus pateikia daugiau nei vieną kartą, naudodamiesi skirtingais prašymo pateikimo būdais, pavyzdžiui, per SPIS, telefonu, autovedliu ir pan. Tai taip pat lėtina prašymų nagrinėjimo procesą, nes prieš pastebint prašymų besidubliavimą specialistai skiria dėmesį prašymui įvertinti“, – komentavo savivaldybė.
Ji teigė, kad prašymą prašoma papildyti tuomet, kai nėra pateikiami visi reikalingi duomenys ar dokumentai.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – gyventojas nepateikia visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti. Taip pat dažnai nurodomas netinkamas šilumos tiekėjas, neteisingas kliento identifikacinis numeris šilumos tiekėjo sistemoje, teikiamas netinkamas gaunamų pajamų dokumentas (dažnais atvejais teikiamas atsiskaitymo lapelis, kuris yra darbdavio darbuotojui skirtas dokumentas), nenurodomi tame pačiame būste deklaruoti asmenys ir nepridedami jų prašymai“, – komentavo savivaldybė.
Ketvirtadaliui gyventojų neužtenka pajamų susimokėti už šildymą
Tuo metu Socialinės ir apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama už praėjusį mėnesį, o sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas irgi per mėnesį.
„Išaugus besikreipiančiųjų skaičiui, prašymų nagrinėjimo terminai gali būti ilgesni nei įprasta.
Svarbu pažymėti, kad pateikti prašymą dėl kompensacijų galima iki šildymo sezono pabaigos. Tai reiškia, kad priklausančias kompensacijas gyventojai galės gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Savivaldybės imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti savalaikį kompensacijų skyrimą“, – pažymėjo ministerija.
Vis dėlto žmonėms už šildymą reikia mokėti dabar, o ne tada, kai šildymo sezonas baigsis.
Anot ministerijos specialistų, žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rugsėjo–spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus.
„Pavyzdžiui, Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31 911) palyginti su pernai tuo pačiu metu (11 380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4 875, o pernai – 2 144). 2022 m. I–III ketvirčiu duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 273,8 tūkst. asmenų (9,8 proc. visų šalies gyventojų). Palyginti su 2021 m. I–III ketvirčiu, vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo 60,5 proc.
Prognozuojama, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų 2022/2023 m. šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą – gali net iki trečdalio“, – skaičiavo ministerija.
