Jau kelias savaites tarp abiejų pusių vyrauja nesantaika, o gegužės pabaigoje Kosovo šiaurėje kilus riaušėms buvo sužeista 30 NATO taikos palaikymo pajėgų karių.
Serbija teigė, kad jos teritorijoje sulaikyti pareigūnai turėjo automatinius ginklus ir visą karinę įrangą, įskaitant GPS prietaisus ir žemėlapius.
„Ši teroristų gauja buvo sulaikyta šiandien 12 val. 38 min. [13 val. 38 min. Lietuvos laiku] giliai vidurio Serbijos teritorijoje, Raškos savivaldybės Gnilicos kaimo teritorijoje“, – žurnalistams sakė Serbijos vyriausybės biuro Kosove vadovas Petaras Petkovičius.
Serbijos policijos paskelbtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaukes dėvintys vyrai išsiveža grupę antrankiais surakintų vyrų.
Tačiau Kosovas pareiškė, kad ši grupė buvo pagrobta, ir teigė, kad vyrai priklausė pasienio patrulių būriui, kuris dingo po pranešimo apie kaukėtų ginkluotų vyrų įsiveržimą netoli šiaurinės Leposavičiaus savivaldybės.
Kosovo premjeras Albinas Kurti (Albinas Kurtis) apkaltino Serbiją pareigūnus pagrobus, sakydamas, kad tai greičiausiai buvo kerštas už tai, jog antradienį Kosove buvo sulaikytas įtariamas serbų sukarintos grupuotės lyderis.
„Serbijos pajėgų įžengimas į Kosovo teritoriją yra agresija ir siekis eskaluoti bei destabilizuoti padėtį“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame jo pareiškime.
„Reikalaujame nedelsiant paleisti tris pagrobtus policijos pareigūnus“, – priduriama jame.
Ginčijamos provincijos vyriausybės atstovas spaudai Perparimas Kryeziu sakė, kad Priština nedelsdama uždraudė į Kosovo teritoriją įvažiuoti visoms transporto priemonėms su serbiškais numeriais.
Savo ruožtu Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius apkaltino A. Kurti noru išprovokuoti karą ir pažadėjo, kad Serbija visais būdais sieks išvengti konflikto.
„Esame kryžkelėje – ar išlaikysime taiką, ar ne... Bijau, kad peržengėme rubikoną ir bus labai sunku grįžti į normalią padėtį“, – sakė jis televizijai duotame interviu.
Pasmerkė Kosovo sprendimą
Įtampa tarp užkietėjusių varžovių išaugo po Prištinos sprendimo keturiose Kosovo savivaldybėse, kuriose gyventojų daugumą sudaro etniniai serbai, paskirti etninių albanų merus.
Merai buvo išrinkti balandį vykusiuose rinkimuose, kuriuos boikotavo etniniai serbai ir kurių aktyvumas nesiekė net 3,5 procento.
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos paragino Prištiną ir Belgradą sumažinti įtampą, o Vašingtonas atvirai pasmerkė Kosovo vyriausybės sprendimą paskirti minėtus merus.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienio vakarą paragino A. Kurti imtis ryžtingesnių veiksmų padėčiai deeskaluoti.
„Nepavykus deeskaluoti, bus neigiamų pasekmių“, – sakoma jo laiške.
Tai buvo naujausias iš daugelio incidentų, sukrėtusių šį regioną nuo 2008-ųjų, kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Tai įvyko praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai NATO pajėgos per kruviną karą, pasiglemžusį apie 13 000 gyvybių, iš buvusios provincijos padėjo išstumti serbų pajėgas.
Belgradas kartu su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Kinija ir Rusija atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę ir taip iš esmės užkerta kelią jo narystei Jungtinėse Tautose.
Kosove daugiausia gyvena etniniai albanai. Tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse etniniai serbai tebėra dauguma.
Serbija Kosovą nuo seno laiko savo dvasine ir istorine žeme, kurioje per amžius vyko svarbiausi mūšiai. Čia tebėra keletas svarbiausių Serbijos Ortodoksų Bažnyčios vienuolynų.
