Italijos parlamente šeštadienį trečią dieną iš eilės vyksta chaotiški prezidento rinkimai, o kairiųjų stovyklą apėmė didelė sumaištis, kai jų lyderiai atsistatydino, nesugebėjus užtikrinti, kad būtų išrinkti jų kandidatai.
Ši padėtis pagilino politinę krizę, besitęsiančią jau du mėnesius po visuotinių rinkimų, per kuriuos neatsirado aiškių nugalėtojų, galinčių vadovauti šaliai.
Buvęs profsąjungos lyderis Franco Marini (Frankas Marinis) ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) atsiėmė savo kandidatūras į prezidento postą, o dienraštis "Corriere della Sera" pažymėjo, kad šalis "pakibo tuštumoje".
Šeštadienį prasidėjo pirmasis iš dviejų balsavimų, tačiau pagrindinių partijų deputatai sakė jame nedalyvausiantys arba įmesiantys į urną neužpildytus balsalapius, laikydamiesi desperatiškos vilkinimo taktikos, kol mėginama nuspręsti, ką daryti toliau, o centro kairiesiems stengiantis užglaistyti didėjančius nesutarimus.
Demokratų partijos (PD) sekretorius Pieras Luigi Bersani (Pjeras Luidžis Bersanis) ir pirmininkė Rosy Bindi (Rozi Bindi) penktadienį paskelbė atsistatydinantys, kai 101 įstatymų leidėjas iš centro kairiosios koalicijos sukilo ir nebalsavo už jų susivienijimo pasiūlytą kandidatą R.Prodi.
Italijos kairiosios pakraipos laikraščių komentarai buvo negailestingi.
"Kolektyvinė savižudybė", - skelbė dienraščio "Il Fatto Quotidiano" vedamasis, kuriame taip pat sakoma, jog iš PD liko "griuvėsiai".
Dienraštis "La Repubblica" rašo, kad nesėkmingas R.Prodi kandidatavimas buvo "katastrofa" partijai įkurtai 2007 metais, apjungiant įvairias centristų partijas ir įtakingos Italijos komunistų partijos likučius.
"Šios krizės epicentras yra Demokratų partija", - pareiškė laikraštis, kaltindamas centro kairiosios stovyklos maištininkus "aklu kanibalizmu", taip pat kritikuodamas "partijos lyderių vidutinybę".
P.L.Bersani tapo griežtėjančios kritikos taikiniu, kai jis išvaistė didelį populiarumo rezervą, kaip rodė apklausos, turėtą prieš vasarį vykusius rinkimus, laimėdamas juos tokia menka persvara, jog neįgijo bendros daugumos parlamente.
Apžvalgininkai reiškė viltis, kad partijų susitarimas dėl naujo prezidento galėtų tapti pagrindu platesnei sutarčiai dėl naujos vyriausybės suformavimo. Tačiau dabar tokia perspektyva atrodo tolima, o kur kas labiau tikėtini nauji rinkimai.
"Tai tikras galvosūkis, nes šalis negali ilgai būti paralyžiuota", - rašo verslo dienraščio "Il Sole 24 Ore" skiltininkas Stefano Folli (Stefanas Folis).
"Valstybės vadovas turi būti išrinktas labai greitai ir didele dauguma, - pažymėjo jis, pridūręs, kad galiausiai gali laimėti "labiau neutralus kandidatas".
Tarp likusių galimų kandidatų minima vidaus reikalų ministrė Anna Maria Cancellieri (Ana Marija Kančeljeri), kuri buvo pasiūlyta laikinojo premjero Mario Monti (Marijaus Monti). Jeigu būtų išrinkta, jis taptų pirmąja Italijos prezidento arba premjero postą užėmusia moterimi.
Taip pat buvo dažnai minimi buvusių premjerų Giuliano Amato (Džuliano Amato) ir Massimo D'Alemos (Masimo D'Alemos) vardai.
Tuo tarpu prieš nusistovėjusią politinę sistemą nusistatęs Penkių žvaigždučių judėjimas, surinkęs ketvirtadalį balsų per vasarį vykusius rinkimus, kandidatu siūlo Stefano Rodotą (Stefaną Rodotą) - akademiką ir pilietinių teisių gynėją.
