Nors per sekmadienio 6,6 balo drebėjimą – trečią stiprų drebėjimą per kiek daugiau nei du mėnesius – niekas nežuvo, tūkstančiai namų buvo sugriauta ar smarkiai apgadinta. Ištuštėjo visa virtinė kaimų ir miestelių kalnuotame šalies vidurio regione.
Dauguma nusiaubtų kaimų ir miestelių gyventojų prisiglaudė pas draugus ir giminaičius ir nekantriai laukia leidimo grįžti į namus.
Tačiau nacionalinė civilinės saugos agentūra pirmadienį pranešė, kad teikiama pagalba 15-ai tūkst. nuo sekmadienio drebėjimo nukentėjusių žmonių.
Drebėjimas buvo toks galingas, kad skilinėjo pastatai Romoje, esančioje maždaug 120 km nuo epicentro netoli Umbrijos miesto Norčos.
Maždaug 4 tūkst. žmonių iš labiausiai nukentėjusio Norčos rajono nusiųsta į viešbučius Adrijos pakrantėje, dar 500 autobusais nuvežta prie Trazimeno ežero.
Daugiau kaip 10 tūkst. apgyvendinama sporto salėse ir kitose laikinose prieglaudose, taip pat palapinėse, visoje Umbrijoje ir kaimyniniame Markės regione, nurodė civilinės saugos agentūra.
Romoje sutrūkinėjo bazilika
Kiti 1 100 žmonių Adrijos pajūrio viešbučiuose dar yra likę nuo Amatričėje rugpjūčio 24-ąją įvykusio žemės drebėjimo, kuris pareikalavo beveik 300 gyvybių.
Atsižvelgdami į šio sekmadienio drebėjimo galingumą, ekspertai stebėjosi, kad šį kartą niekas nežuvo.
Tačiau drebėjimas, dar kartą priminęs, kokia, kalbant apie seisminius pavojus, yra pažeidžiama Italija, smarkiai pakenkė turtingam šalies architektūriniam paveldui: tarp nukentėjusių pastatų yra 14-ojo amžiaus Šv. Benedikto bazilika ir 13-ojo amžiaus bokštas Amatričėje.
Pirmadienį Romoje nedirbo beveik visos mokyklos – jose tikrinamos pastatų konstrukcijos. Sostinės rytuose kilo eismo chaosas, nes inžinieriai uždarė svarbų viaduką, kad galėtų įvertinti jo būklę.
Vienos iš keturių pagrindinių Romos popiežiškųjų bažnyčių – Šv. Pauliaus bazilikos už Romos miesto sienų – fasade atsirado didelis plyšys.
Šis drebėjimas yra galingiausias Italijoje nuo 1980 metų 6,9 balo drebėjimo šalies pietuose, anuomet žuvo 3 tūkst. žmonių.
Po jo buvo užregistruota šimtai galingų pakartotinių smūgių, kurie galėjo dar labiau pakenkti pastatams.
„Nematau ateities“
Daug kelių blokavo nuoslankos ar didžiuliai drebėjimo išjudinti rieduliai, tad civilinės saugos vadovas Fabrizio Curcio ir atstatymo vadovas Vasco Errani žalą vertino iš sraigtasparnio.
Premjeras Matteo Renzi pažadėjo, kad kiekvienas apgadintas namas bus atstatytas ir kad miesteliai, kuriuos jis pavadino „šalies siela“, nebus palikti.
Tačiau po trijų stiprių žemės drebėjimų, įvykusių per tokį trumpą laiką, ir taip retai apgyvendintų rajonų ateitis atrodo niūri.
„Šiuo metu nematau jokios bent pakenčiamos ateities, – sakė evakuota Norčos gyventoja Antonella Ridolfi. – Viską čia reikės atstatyti. Centre neliko tikrai tvirtų (struktūrų). Mes visuomet atsitiesdavome po kitų drebėjimų, bet niekuomet nesusidūrėme su tokiu stipriu.“
Didelėje Italijos dalyje ir aplinkiniuose vandenyse reiškiasi seisminis aktyvumas, ir didžiausia rizika yra jos centrinėje kalnų grandinėje.
2009 metais per žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo netoli L'Akvilos, žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Šitas regionas yra į pietus nuo sekmadienį nukentėjusio regiono.
1980 metais per drebėjimą netoli Neapolio žuvo 3 tūkst. žmonių, taip pat maždaug 95 tūkst. gyventojų žuvo per 1908 metų Mesinos katastrofą, kai galingas drebėjimas jūroje tarp Italijos ir Sicilijos sukėlė didžiulį cunamį.
