Daiva Lapėnaitė, LRT radijas, LRT.lt
Statistikos duomenimis, prie skurdo ribos atsidūrė 9 mln. italų. Žmonės ne tik neturi pinigų nenumatytoms išlaidoms ar atostogoms, bet ir perka pigius, prastesnės kokybės maisto produktus, o mėsa tampa prabangos preke. Vis dėlto didžioji dalis italų tiki, kad šalies ekonomika atsigaus.
Apie šias ir kitas ekonomikos naujienas iš Italijos praneša LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė.
Padėtis vadinama tragiška
Šią vasarą italai prisimins ne tik kaip itin vėsią, bet ir kaip ypač sunkią finansiškai. Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ prieš kelias dienas paskelbė kraupią statistiką: nedarbo lygis šalyje viršijo 12 proc., beveik 39 proc. bedarbių jaunesni nei 25 metų. Tai absoliutus rekordas per 36 metus, t. y. nuo tada, kai pradėta fiksuoti tokia statistika. Italijos ekonomikos rodikliai smunka jau dvejus metus iš eilės, bendrasis vidaus produktas mažėja jau septintą ketvirtį. Tokios tragiškos padėties dar nebuvo per visą statistikos egzistavimo Italijoje laikotarpį.
Padėtį pesimistiškai vertina ir verslininkai. Italijos pramonininkų asociacijos „Confindustria“ vadovas teigia, kad šalies pramonė yra ant ekonominės bedugnės krašto ir rizikuoja nustumti visą šalį į skurdžius pokario laikus. Tarptautinis valiutos fondas Italijos augimo perspektyvas ir nedarbo augimo lygį pavadino nepriimtinais, o bendrą šalies situaciją įvertino dar kaip labai tolimą nuo būtinų struktūrinių reformų, todėl paragino premjero Enrico Letta vyriausybę paplušėti rimčiau.
Vis daugiau italų skursta
Darbo netenkantys ir finansinių sunkumų slegiami italai taupo jau ne tik avalynei, drabužiams, buitinei technikai ir automobiliams, bet ir maistui. Statistikos institutas „Istat“ apskaičiavo, kad 62 proc. šeimų perka mažiau ir renkasi prastesnės kokybės, pigesnius maisto produktus nei pernai. Bendras šeimų pajėgumas įpirkti kasdienio vartojimo prekes smuko kone 8 proc.
Net 15 mln. italų turi rimtų ekonominių sunkumų, o beveik 9 mln. atsidūrė ties skurdo riba. Jie nebeišgali šildyti būsto, bent tris kartus per savaitę pasigaminti mėsos patiekalo ir nebeturi pinigų jokioms nenumatytoms išlaidoms. Ekspertų teigimu, gąsdina tai, kad per dvejus metus prie skurdo ribos atsidūrusių italų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Prekybos neskatina net išpardavimai
Italų vartojimo sąstingis ir valstybės skolas turintys užlopyti augantys mokesčiai gąsdina ir prekybininkus. Italijos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija „Confesercenti“ paskelbė, kad, jei reikalai nepasitaisys, po dešimties metų šalyje nebeliks tradicinių parduotuvių ir kavinių – jas išstums užsienio prekybos centrai.
Optimizmo neskatina ir šį savaitgalį prasidėjęs sezono išpardavimas. Prekybininkų asociacija „Confcommercio“ prognozuoja, kad pavasario ir vasaros sezono drabužiams ir avalynei kiekvienas italas išleis apie 100 eurų, t. y. beveik 10 proc. mažiau nei pernai. Vartotojų teisių asociacija perspėja, kad tokios prognozės yra perdėm optimistiškos, nes proga įsigyti nukainotų sezono prekių pasinaudos tik kas trečia šeima, kuri išleis vos 200 eurų, t. y. bent 30 proc. mažiau nei pernai.
Trūksta pinigų atostogoms
Šią vasarą italai ne tik turi mažiau darbo, mažiau ir prasčiau valgo bei rengiasi, bet ir mažiau atostogaus. Asociacijos „Confesercenti“ apklausa rodo, kad beveik pusė italų vasaros atostogas praleis namuose. Apklausoje dalyvavę italai teigia, kad nevažiuos atostogauti prie jūros ar į kalnus, nes neturi tam pinigų. Tyrimą atlikusi verslininkų asociacija perspėja, kad šis faktas itin neigiamai paveiks šalies ekonomiką, mat turizmas Italijoje sudaro beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Statistikos duomenis apibendrinę apžvalgininkai teigia, kad italai iš optimistiškos tautos virsta prislėgta, pasitikėjimą institucijomis ir valdžia praradusia tauta. Tačiau net ir sunkiai besiverčiantys žmonės teigia, kad svarbiausia ne pinigai, o šeima, draugai, sveikata, todėl bendrą savo gyvenimo kokybę vertina septyniais balais iš dešimties. 23 proc. italų ateinančius penkerius metus nemato geresnio gyvenimo prošvaisčių, o likusieji tiki, kad rytojus bus geresnis.
