Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai susitikime su Socialdemokratų frakcija Seime teigė, kad specialistus būtų galima paruošti ir įdarbinti informacinių technologijų srityje per pusę metų. Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, IT įmonės turi parengusios persikvalifikavimo programas pagal rinkos poreikį, tačiau parama negali pasinaudoti, nes perkvalifikuoti galima tik registruotus bedarbius. Vykdyti pilotiniai projektai parodė, kad mokymų poreikis yra didelis. Kitais metais į 40 numatytų mokymo vietų paraiškas pateikė 300 norinčiųjų mokytis.
Kita problema, kuri trukdo spręsti IT specialistų trūkumą – sudėtinga aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio įdarbinimo tvarka. Norint įdarbinti užsienietį, verslininkui reikia įveikti labai ilgą biurokratinį procesą. LVK siūlo nustatyti atlyginimo sumą, pavyzdžiui, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu tokia alga būtų mokama, tai darbuotojo priėmimo tvarka būtų paprastesnė.
Seimo LSDP frakcijos narys Benediktas Juodka teigė, kad užsienio investuotojai ateina, nes Lietuvoje randa gerų IT specialistų. Tai rodo, kad specialistų trūksta ne kokybiniu, o kiekybiniu požiūriu. Problemą reikia spręsti spaudžiant universitetus ir kolegijas, didinant valstybės finansuojamų krepšelių skaičių, kad specialistų paruoštų daugiau.
Susitikime aptartas ir alkoholinių gėrimų degalinėse prekybos draudimo įstatymas. Pasak V. Sutkaus, verslas tikisi, kad kova su alkoholizmu nepereis prie kraštutinių priemonių. „Dabar vis galvojama, kaip uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse. Tačiau tai prieštarauja prekybos lygiateisiškumo principui – atskirti parduotuvę, kuri yra degalinėje, nuo tos, kuri yra už šimto metrų, bet ne degalinėje – būtų dirbtinis dalykas “, – sakė V. Sutkus.
Pasak Seimo LSDP frakcijos nario Arūno Skardžiaus, valstybė turi apsispręsti, kokia yra jos prekybos alkoholiu politika. „Ar mes pasirenkame skandinavišką modelį ir alkoholiu leidžiame prekiauti tik kelias dienas per savaitę, kas sumažintų jo vartojimą, ar einame kitu keliu? Dabar yra įstatymu suinteresuotų asmenų – alkoholio prekybos verslo įmonių, kurios aiškiai nori sunaikinti konkurentą – degalines“, – sakė A. Skardžius.
Kalbėdamas apie Darbo kodekso modernizavimą, V. Sutkus ragino Seimą rudens sesijoje priimti mažiau draudimų, o daugiau pozityvių sprendimų. „Džiugu, kad darbo santykių modernizavimo procesas juda, teisės aktai yra įregistruoti. Galbūt ne tiek svarbu detaliai įsigilinti į kiekvieną siūlomą punktą, o reikia iš esmės šiuos teisės aktų pakeitimus priimti. Esmė yra labai aiški – darbo santykius būtina modernizuoti, kad atsirastų galimybė darbdaviams susitarti su darbuotojais, kad atsirastų įvairių tipų darbo sutartys, kad didėtų darbdavių galimybės kurti darbo vietas, kad profesinės sąjungos galėtų konstruktyviau diskutuoti su darbdaviais“, – sakė V. Sutkus.
Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, Trišalė taryba jau baigė Darbo kodekso projekto derinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar turi viską įvertinti teisiškai, o spalį projektas bus pradėtas svarstyti Seime.
