Žvelgiant pro nedidelio kioskelio, talpinančio vos kelis žmones, stalą, televizorių ir lentynas daiktams susidėti, vitrinos langą akys raibsta nuo gėlių įvairovės. Dar Valentino dieną pro jį buvo matyti ir gretimame kioske degančios šviesos, tačiau ten dabar visiškai tuščia ir tamsu.
Jame dirbo juvelyrikos prekės ženklo „Soda Futura“ įkūrėja Gintarė Pečkytė, kuri savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pasidalino Kęsto nuotrauka, kuriame ji aprašė nugirdusi jo pokalbį su žmona, kad esą per dieną atėjo tik du klientai, tad uždirbti pavyko vos 10 eurų.
„Plyšo širdis, nes Kęstas manimi rūpinasi labiausiai iš visų – skolina šluotą, įpila vandens gėlėms. Jei rytoj planuojate važiuoti į Konarskį, prašau, pirkite gėles iš Kęsto! Labai noriu, kad Kęstas uždirbtų daugiausiai iš viso turgaus“, – sekmadienį šia istorija pasidalino G. Pečkytė.
Merginos įrašas išplito žaibiškai – tūkstančiai gyventojų juo dalinosi, komentaruose rašė aplankysiantys jį ir ragino tai padaryti kitus.
Jau Valentino dienos rytą prie Kęsto kiosko nusidriekė eilė per visą Konarskio turgelį. Vyras naujienų portalų tv3.lt pasakoja negalėjęs patikėti vaizdu – visi ieškojo būtent jo gėlių.
„Jaučiuosi labai nepatogiai, sutrikęs. Nieko nesitikėjau, nieko nežinojau, tikėjausi, kad bus įprasta diena, bet buvau labai nustebintas, kad tiek daug žmonių pas mane atėjo“, – kukliai džiaugiasi jis.
Aktyviu socialinių tinklų naudotoju Kęstas sako savęs pavadinti tikrai negalintis, todėl nurodo net nenumanęs, kad vos per naktį tapo interneto sensacija.
„Pasakysiu atvirai, kad nieko nežinojau, tiktai atbėgo iš priekio mergaitės, pasakė, kad žmonės renkasi, ieško Kęsto ir parodė man nuotrauką (išplitusį įrašą – aut. past.). Tik tuomet sužinojau, kad esu patalpintas internete“, – pasakoja Kęstas.
Į Kęstą aplankiusią sėkmę kolegos reagavo skirtingai
Ši Valentino diena jam bus neužmirštama – prekyba jam sekėsi „puikiai, kaip niekada“ – kioskelio lentynos buvo jau pustuštės vidudienį, teko pildyti asortimentą naujomis gėlėmis.
Įprastai, anot Kęsto, gėlininkams dirbti žiemos mėnesiais neapsimoka.
„Už gėles reikia sumokėti pinigus, o savaitės apyvarta būna kartais ir tokia, kad 700 eurų nesurinksi. Gėlėmis prekiauti reikia tikrai nemažai pinigų, o dar reikia ir laiko, kad viską paruoščiau“, – nurodo jis.
Žinomo Konarskio turgelio gėlininko vitrinoje galima pamatyti įvairiausių gėlių. Ypač lankytojų akį patraukia keliolika įvairiaspalvių rožių ir tulpių rūšių.
Pastarosiomis jis džiaugiasi labiausiai, nes jos lietuviškos: „Kitų tokių visame Konarskyje nerasi“.
„Valentino dieną apie 2500 tulpių pardavėme, nes jos lietuviškos, augina Robertas (gėlių tiekėjas – aut. past.). Aš jų buvau pasiėmęs tikrai nedaug, bet kai man jų pritrūko, Robertas nuskynė ir atvežė man tas tulpes. Gėlių, palyginus, aš labai daug nedaug turėjau – buvau pasiruošęs puokštes, kurias iškart išpirko. <…> Labai daug pirko tulpių, o rožės liko neparduotos dėl tos priežasties, kad aš jų negalėjau išstatyti – ant tiek buvo daug žmonių. Dirbau vienas iš pradžių, o po to atvažiavo dukra man padėti.
Esu labai patenkintas, labai geri žmonės pirko, tikrai visiems dėkoju. O kiek žmonių pirko, aš negaliu atsakyti, bet galiu pasakyti taip, kad nuo 10 val. iki 3 val. nakties pas mane buvo tokia eilutė, kad aš nei kavos, nei vandens praktiškai neturėjau kada atsigerti“, – apie pelningiausią karjeros dieną pasakoja Kęstas.
Tiesa, greitai vyriškį aplankiusi sėkmė patiko ne visiems. Jau tą pačią dieną Konarskio turgelyje dirbantys gėlininkai užplūdo jį nepasitenkinimo replikomis, esą vieną pelningiausių dienų metuose jų klientai buvo nuvilioti.
„Pasakysiu teisybę, labai pavydėjo. Visas turgus labai pavydėjo. Man net ir šiandien atėjus buvo labai nejauku. Man ir taip nejauku, kad šitiek žmonių atėjo, o jos tiesiog užsipuolė mane lyg būčiau didžiausias kainininkas. <…> Labai negražu iš jų pusės iš tikrųjų. Aš nesireklamavau pats. Labai ačiū visiems žmonėms, kad atėjote“, – dar kartą klientams dėkoja jis.
Tačiau ne visi turgelio prekeiviai teigia pavydintys Kęstui ar kaltina jį klientų nuviliojimu.
Gretimame kioskelyje dirbanti pardavėja sako, kad jis vienas nuoširdžiausių kolegų, visad padedantis, kai reikia: „Buvo labai smagu, kad žmonės eina pas Kęstą, mums tikrai nebuvo pikta. Buvo labai smagu, kad žmonės pamatė įrašą, kad žmogus nori, prekiauja, ėjo ieškojo“.
Ji taip pat užsimena, kad G. Pečkytės įrašą ne visi interpretavo teisingai, esą pasirodė ir pirkėjų, kurie norėjo ne tik nusipirkti gėlių iš Kęsto, bet ir jam atnešti maisto.
Pats Kęstas sako, kad tokie žmonės asmeniškai su juo nesusisiekė.
„Galbūt norėjo užuojautą pareikšti, bet aš to nepastebėjau. Aš labai smarkiai dirbau, todėl man buvo labai sunku ką nors pasakyti. Aš tikrai nesuprantu vieno dalyko – nesu kažkoks ubagas, tikrai labai normaliai gyvenu, nebuvau ant bankroto slenksčio“, – kalba jis.
Apie asmeninį gyvenimą kalbą nenoriai
Sensacija tapęs gėlininkas apie darbą kalba mieliau nei apie asmeninį gyvenimą.
Pasiteiravus, ar jis turi žmoną ir vaikų, kurie jam padėtų gėlių versle, jis kukliai atsako, kad dirba vienas, o į pagalbą atvyksta dukra tik esant būtinybei ir šventėms.
„Ji turi savo darbą, tai ir nėra prasmės man padėti. Bet dukra taip pat mėgsta gėles, moka daryti puokštes, todėl su mielu noru padeda, bet šiaip tai aš dirbu pats vienas – be jokių darbuotojų“, – nurodo jis.
Kęstas taip pat sako, kad gėlės yra jo vienintelė ir pagrindinė veikla, tapusi pomėgiu: „Aš mėgstu dirbti, galiu taip pasakyti. Kai pradedu kažką daryti, man yra tikrai nesunku. Jeigu neturėčiau darbo, būtų blogai, nes gėlės yra mano veikla. <…> Aš pats prieš daugelį metų baigiau ekonominę kibernetiką, mokiausi universitete. Su laiku tapau skaičiavimo centro viršininku, programavau“.
Gėlės jo gyvenime atsirado ne atsitiktinai – Kęstas užaugo tarp gėlių, matė jas auginantį tėvą.
„Tėvukas darbo terapijoje buvo direktoriumi, pastatė šiltnamius, tad gėles mačiau jau nuo jaunystės, galiausiai ir pats pastačiau savo šiltnamį <…> ir pradėjau auginti gėles. Taip ir atsidūriau Konarskyje“, – pasakoja jis.
Nuolat besikeičiančius Konarskio turgelio pirkėjus, gėles ir gretimų kioskelių kolegas vyriškis stebi jau daugiau nei trisdešimt metų.
Jis neslepia, kad per šį ilgą laikotarpį buvo itin prastų tarpsnių, kuomet prekyba visiškai nesisekė, tačiau minčių mesti šį verslą niekada neturėjo: „Visiems būna blogiau, būna geriau. Žinau aš, kad ateis šventės ir situacija pasitaisys. Ačiū jiems, kurie perka. Jeigu ne jūs, aš tikrai neišsilaikyčiau. O taip dirbdavau, vis vien kažką parduodavau. Jei žmogus nieko neužsidirbtų, jis negalėtų dirbti.
Kęsto kioskelis pačiame Konarskio turgelio gale, kaip ir kelių kitų kolegų, todėl prašo pirkėjų vaikščioti po visą turgelį, o ne rinktis gėles tik iš priekinių vitrinų.
„Kai ateina šalčiai, užsidarę mes visi dirbame, bet iki pat galo, čia nei vienas žmogus neateina, nebent keli ir viskas – daugiau jų nėra. Vaikščiokite po visą turgų, rinkitės. Kainos yra skirtingos ir gėlių kainos yra skirtingos – kas kaip nori, tas taip parduodame – nori brangiau, nori pigiau. Kadangi aš esu savininkas, tai aš parduodu kaip noriu, o ten, kas priekyje, savininkai patys nurodo kainas“, – sako jis.
Anksčiau situacija Konarskio turgelyje, anot jo, buvo itin prasta. Ankstesnieji jo savininkai nesirūpino nei patalpomis, nei jas besinuomojančių žmonių gerove.
„Ačiū dievui, kad mūsų turgų nupirko kiti šeimininkai ir iš karto viskas pasikeitė. Jie pirmiausia sutvarkė ir pagalbines patalpas, nugriovė senus sandėliukus ir panašiai. Tikrai matosi, kad žmonės dirba. Jie nepasikėlę, labai maloniai bendraujantys, todėl mūsų turgaus valdžiai didelis dėkui už jūsų gerą entuziazmą, kad rūpinatės mumis“, – dėkoja Kęstas.
Nors ir akinius ir šiltą tamsų megztinį dėvintis vyriškas sako nesantis aktyvus socialinių tinklų ar interneto naudotojas, jį aplankiusi sėkmė, anot jo, pervertė viską aukštyn kojomis, todėl ateities planuose – naujas prekybos gėlėmis būdas.
„Pamačiau, kad internetas daug ką duoda, tai jeigu bus galimybės, bandysime internetinę prekyba užsiimti prie šio verslo. Ir anksčiau buvo minčių pradėti, bet nesu dabar labai stiprus internetininkas“, – sako Kęstas.
Kaip per Valentino dieną sekėsi Kęstui Garlai žiūrėkite video reportaže:
Reiks ir man prie progos nulinguoti pas Kęstą bei nupirkti kokią gėlytę...
