Jis susisiekė su mikrobiologu Kanberoje, kad jie kartu galėtų sugalvoti eksperimentinį tyrimą. Ne visi tyrimai yra rafinuoti. Kai kuriems eksperimentams reikia, kad didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas sutraiškytų daleles 99,9999991 proc. šviesos greičio jėga, o kitus galima atlikti nusimovus kelnes ir pabezdėjus tiesiai į Petri lėkštelę.
Jo draugas mikrobiologas Luke'as Tennentas paprašė vieno iš savo kolegų pabezdėti į Petri lėkštelę 5 centimetrų (2 colių) atstumu.
Kolegos buvo paprašyta tai padaryti visiškai apsirengus, o kitą kartą – nusimovus kelnes, kad tarp jo išangės ir indo liktų tik 5 centimetrai oro. Tai nebuvo pats tiksliausias tyrimas, bet jis bent jau suteikė K. Kruszelnickiui mokslu pagrįstą argumentą dėl to, ar slaugytoja turėtų bezdėti operacinėje.
Dalyviui atlikus savo pareigą Petri lėkštelėse, jos buvo paliktos per naktį pastovėti. Kitą rytą Petri lėkštelėje, kuri sulaukė bezdalų iš neuždengtos išangės, išdygo dviejų tipų bakterijų krūvos, kurios paprastai aptinkamos tik žarnyne ir ant odos, kaip rašoma Britų medicinos žurnale (The BMJ).
Kitoje lėkštelėje, į kurią buvo pabezdėta nenusirengus, bakterijos neužaugo.
„Mūsų išvada yra ta, kad Petri lėkštelės viduryje bakterijos užaugo dėl pačių dujų, o aplinkui esantį purslų žiedą sukėlė didžiulis bezdalų greitis, kuris išpūtė odos bakterijas iš užpakalio skruostų“, – K. Kruszelnicki 2001-aisiais sakė laikraščiui „Canberra Times“.
Jis pabrėžė, kad nors tai skamba šlykščiai ir (arba) kelia nerimą, lėkštelėje užaugusios bakterijos nebuvo kenksmingos ir prilygo „draugiškoms“ bakterijoms, kurias galite rasti jogurte.
„Mūsų galutinė išvada? Nebezdėkite nuogi šalia maisto. Gerai, tai nėra raketų mokslas. Bet, gal yra?“, – sakė K. Kruszelnicki.
