Nepaisant to, kad po chemoterapijos išliko vėžio ląstelės, gydytojai nusprendė atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, tikėdamiesi, kad imuninės donoro ląstelės nugalės leukemiją – tačiau ir tai nepavyko. Po dviejų mėnesių mergytės būklė vėl staiga pablogėjo, tuomet medikai kreipėsi į Waseemą Qasimą iš Londono universiteto koledžo, kuris kuria genetinius kovos su vėžiu būdus.
Šios terapijos esmę sudaro tai, kad imuninės ląstelės yra paimamos iš paciento organizmo, genetiškai modifikuojamos kovai su vėžinėmis ląstelėmis ir grąžinamos atgal. Kartai dar prideda receptoriaus CAR19 geną, kuris priverčia citotoksinius T limfocitus ieškoti ir naikinti ląsteles su CAR19 baltymu – būtent jos iššaukia ūmią limfoblastinę leukemiją.
Tačiau Layla buvo pernelyg maža ir nusilpusi, kad gydytojai galėtų naudotis jos pačios T-ląstelėmis. Todėl daktarui W. Qasimui teko naudotis medžiaga, gauta iš kito sveiko donoro ir modifikuoti ją taip, kad galėtų gydyti šimtus pacientų. Tačiau siekiant, kad šios ląstelės nepriimtų visų, ir sveikųjų, paciento ląstelių kaip svetimų ir neužpultų jų, jam ir prireikė genų redagavimo su „molekulinių žirklių“ – TALEN baltymų pagalba.
W. Qasimas išpjovė du genus: atsakantį už recipiento ląsteles atpažinimą kaip svetimo ir dar vieną geną, kurio nebuvimas leido donoro T-ląstelėms tapti „nematomomis“ Laylos antikūniams, kuriuos ji vartojo.
Tuo metu modifikuotos T-ląstelės UCART19 praėjo bandymus tik su pelėmis, tačiau, dėl itin sunkios mergaitės būklės, jos tėvai nusprendė rizikuoti. Nepaisant galimo netinkamo molekulinių žirklių veikimo galimybės (kuomet jie išpjauna ne tą geną, ir donorų ląstelės pačios pavirsta į vėžines), gydymas pavyko puikiai: T-ląstelės sėkmingai nugalėjo limfoidinius audinius.
Po trijų mėnesių Laylai vėl persodino kaulų čiulpus: sveikosios ląstelės atpažino UCART19 kaip svetimas ir sunaikino jas. Tokiu būdu mergaitės organizme dabar neliko genetiškai modifikuotų ląstelių.
Kol kas apie Laylos visišką pasveikimą kalbėti dar anksti, tačiau ji gyva ir puikiai jaučiasi. Pilnavertis UCART19 testavimas prasidės 2016 metais. Jeigu pasitvirtintų jų poveikis, tai reikštų, kad mergaitės iš Londono sėkmė nebuvo atsitiktinumas.
