Iš pradžių – teorija
Norėdami padėti aiškiau suprasti problemą apie kurią ruošiamės papasakoti vėliau, iš pradžių norime jus supažindinti su terminais, kurie leis suprasti kas yra istorinė transporto priemonė ir kokia transporto priemonė gali pretenduoti gauti itin svarbų statusą. Žemiau esančios sąvokos yra paimtos iš istorinių transporto priemonių statuso tvarko aprašo patvirtinimo, tad jokių interpretacijų čia nerasite.
- Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
- Originali transporto priemonė – transporto priemonė, kurios visos sudedamosios dalys ir techniniai mazgai, kurie nuo transporto priemonės pagaminimo iki dabar (per visą jos eksploatavimo laikotarpį), niekada nebuvo keisti kitais. Originali transporto priemonė ir jos sudedamosios dalys, ir techniniai mazgai gali būti nežymiai padėvėti.
- Restauruota transporto priemonė – žinomo / aiškaus gamintojo visiškai ar iš dalies išardyta, atnaujinta ir vėl surinkta transporto priemonė. Nedideli nukrypimai nuo gamintojo specifikacijos galimi tik tuo atveju, kai nėra identiškų transporto priemonės sudedamųjų dalių ar techninių mazgų. Restauruotos transporto priemonės sudedamosios dalys ar techniniai mazgai turi būti naudojami visur, kur įmanoma, bet gali būti keičiami kitomis (kitais) pagal tą pačią specifikaciją. Vidaus ir išorės apdaila turi būti tokia, kokia buvo ir transporto priemonės pagaminimo laikotarpiu.
- Unikali transporto priemonė – transporto priemonė, kuri priklausė ar yra siejama su žymiausiomis Lietuvos ar užsienio šalių visuomenės, kultūros, meno, sporto ir kitomis iškiliomis asmenybėmis ar garsiais įvykiais ir kuri buvo pagaminta prieš 30 ar daugiau metų, ir kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų.
Teoriškai, vadovaujantis „Įstatymai visiems lygūs“ principu, ne vienerius metus veikianti tvarka turėtų patenkinti visus automobilių entuziastus, kurie trokšta retą, seną, restauruotą ar bet kurį kitą reikalavimus atitinkančiam automobiliui suteikti istorinės transporto priemonės statusą, tačiau nusistovėjusi tvarka pradeda byrėti, kai atsiranda žmonių, galvojančių, jog gali pradėti diktuoti savo sąlygas kitiems.
O viskas prasidėjo dar šių metų pradžioje, kai „Hot Rod“ stiliaus automobilio savininkas praėjo istorinės transporto priemonės vertinimo procedūrą ir vertintojų užpildyti dokumentai buvo nusiųsti Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojui, Olego Pauliukovui.
Ne pirmą kartą „Hot Rod“ tipo automobilį vertinimui pateikęs pašnekovas šį kartą labai nemaloniai nustebo – Vilniaus skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas pareiškė, jog į istorinės transporto priemonės statusą pretenduojantis automobilis neatitinka „LTSA“ nuostatų. O tai nustebino ne tik jį, bet ir automobilį vertinusios asociacijos narius, mat Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojas akivaizdžiai viršija jam paskirtus įgaliojimus.
Matote, Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojas privalo atlikti tik vieną funkciją – patikrinti automobilį vertinusios asociacijos pateiktus dokumentus ir įsitikinti, jog juose nėra klaidų bei vėliau įtraukti konkrečią transporto priemonę į istorinių transporto priemonių sąrašą. Vietoje to, valdžios skonį paragavęs Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojas elgiasi kaip panorėjęs ir nesivadovauja Lietuvos įstatymais, pagal kuriuos Olegas Pauliukovas neturi teisės užginčyti automobilį vertinusių specialistų išvadų.
„Tai nėra mano pirmasis „Hot Rod“ tipo automobilis. Dar 2018 metais įsigijau pirmąjį „Hot Rodą“, atlikau automobilio vertinimo procedūrą. Viskas praėjo sklandžiai ir netgi vėliau tais pačiais metais pastebėjau, jog sąraše atsirado dar vienas panašus automobilis, tad abejonių dėl „Hot Rodų“ registravimo Lietuvoje nebeliko“, – pasakoja pašnekovas. Tuo tarpu antrasis, 2019 metų pabaigoje įsigytas „Hot Rodas“ dabar susidūrė su netikėtais iššūkiais.
„Specialistas pareikalavo, jog jis priims sprendimą įrašyt man priklausantį automobilį į įstorinių motorinių transporto priemonių sąrašą tik su sąlyga, kad aš privalau pateikti šio unikalaus, rankų darbo automobilio, gamintojo dokumentus, patvirtinančius, kad ši transporto priemonė buvo pagaminta 1988 metais“, – pasakojimą pradeda pašnekovas. Tačiau pateikus reikalingus dokumentus, „Hot Rod“ tipo automobilio savininkas vis tiek sulaukė neigiamo sprendimo. Tik pradėjus aiškintis kodėl Olegas Pauliukovas nusprendė neįtraukti į istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą, paaiškėjo absurdiškos ir nerimą keliančios aplinkybės.
Sukuriamos šiltnamio sąlygos?
Piktintis paslaugų departamento Vilniaus skyriaus patarėjo Olego Pauliukovo sprendimu yra kelios priežastys.
„LTSA“ darbuotojo darbu ir kompetencija nepatenkintas pašnekovas tikina, jog jau kurį laiką yra matoma labai nemaloni tendencija, jog istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo veikloje ne visos asociacijos, turinčios teisę vertinti istorinės transporto priemones yra traktuojamos vienodai ir joms sudaromos skirtingos sąlygos bei priklausomai nuo simpatijų ir antipatijų.
„Ypatingai vertėtų pabrėžti asociaciją „Retromobile“, kuri veikia šiltnamio sąlygomis, mat jų kiekvieną istorinę motorinę transporto priemonę įtraukia į sąrašus nedelsiant ir be jokių papildomų klausimų“, – pabrėžia pašnekovas.
„Minėtas patarėjas net nežiūri ką veikia ši asociacija, tačiau jei įvertinta istorinė transporto priemonė savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijoje, tuomet prasideda paieškos po privalomos techninės apžiūros archyvus, ar kada nors prieš daug metų nebuvo sumontuota dujinė įranga, pasipila užklausos gamintojams ir įgaliotiems atstovams bandant išsiaiškinti dienos tikslumu kada buvo pagamintas konkretus automobilis“, – kritikos negailėdamas „LTSA“ darbuotojui pasakoja pašnekovas.
Kaip akivaizdų nekompetencijos ir galimos korupcijos įrodymą pašnekovas įvardija istorinių transporto priemonių sąraše 2257 numeriu pažymėtą „Rolls-Royce Silver Spirit II“, kuris neva buvo pagamintas 1990 metais, tačiau iš tikrųjų jis buvo pagamintas 1990-ųjų metų, spalio 6 dieną. Tai reiškia, jog automobilio vertinimo metu jam dar nebuvo 30 metų.
Tokia pati situacija įvyko ir vertinant „Mazda Eunos Roadster“ automobilį, kuris buvo pagamintas 1989 metų, gruodžio pabaigoje. Ir vėlgi, vertinimo metu automobiliui neatitiko vieno, itin svarbaus kriterijaus, tačiau Olegui Pauliukovui tai buvo nesvarbu. Ir galiausiai, tai galbūt tik sutapimas, tačiau abu automobilius prieš tai įvertino asociacija „Retromobile“.
Kaip trečią, galimą korupcijos pavyzdį galima įvardinti taip pat „Retromobile“ asociacijos įvertintą savadarbį automobilį „Svajonė“, kurios priekinis tiltas – „Moskvič“ markės, variklis – „ZAZ“, tačiau šie faktai Olegui Pauliukovui nesukėlė jokių problemų šiai mašinai suteikti istorinės transporto priemonės statusą.
(žiūrėti nuo 1:06:00)
Galiausiai, ką tik paminėti automobiliai šioje istorijoje atlieka ne patį svarbiausią, bet reikšmingą vaidmenį. Jų dėka galima susidaryti įspūdį, jog Olegas Pauliukovas galutinį sprendimą priima nesivadovaudamas teisingumo principu, reiškiantį, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti žmonėms, būti teisingu nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus ir nepiktnaudžiauti jam suteikiamos galiomis. Tai nėra iš piršto laužti sakiniai – tai parašyta Elgesio kodekse, kurio turi laikytis kiekvienas valstybės tarnautojas.
Tad link kur mes einame? Einame link specialisto pasiteisinimo dėl transporto priemonių, kurios buvo pagamintos mažiau kaip prieš 30 metų įtraukimo į sąrašą. „LTSA“ specialistas teigia, jog tos transporto priemonės, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, kiekvienu atvejų nėra galimybės nustatyti jų tikslią pagaminimo datą, tačiau kai paaiškėja faktas, kad transporto priemonė neatitinka istorinių transporto priemonių statuso, tokias transporto priemones pašalinamos. Vis dėlto, tiek „Rolls-Royce“, tiek „Mazda“ iki šiol yra patvirtintų transporto priemonių sąraše, tačiau dabar tai ne problema – juk jos šiandien atitinka 30 metų reikalavimą.
Reikalavimai – nepagrįsti
„LTSA“ specialisto dvigubi standartai išlenda į paviršių skaitant „Hot Rod“ tipo automobilio vertinimo išvadas. Cituojame specialisto išvadas: „Vertinimo akto 1 skilties aprašyme buvo nurodyta, jog vertinamas automobilis buvo pagamintas negamykliniu būdu, 1988 metais, naudojant Oregono valstijos identifikacinį numerį, o ir automobilis buvo pagamintas pagal individualų užsakymą 1988 metais, todėl vertinamas kaip pilnai savadarbis automobilis. Be to, transporto priemonės vienoje iš lentelių buvo nurodyti skirtingi metai (1930 ir 1988). Remdamasis šiais prieštaravimais, parengiau raštą, kuriame nurodžiau, kad būtų pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonė buvo pagaminta 1988 metais.“
Dabar būdami absoliučiai nešališki, pažvelkite į žemiau esančią nuotrauką, dėl kurios Olegas Pauliukovas išsakė savo nuogąstavimus. Ar ant automobilio kėbulo esanti lentelė kelia abejonių, kuriais metais jis buvo pagamintas? Ir prisiminkite anksčiau išsakytą Olego Pauliukovo teiginį, jog transporto priemonės, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, kiekvienu atveju nėra galimybės nustatyti jų tikslią pagaminimo datą, tačiau šio „Hot Rod“ atveju specialistas reikalauja gauti pažymą, kuri patvirtintų automobilio pagaminimo datą nors jis net neturi teisės to daryti. Tokio pobūdžio klausimai iškeliami automobilius vertinančių asociacijų narių, o ne Lietuvos transporto saugos darbuotojui, kuris neturi tokių įgaliojimų.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai paklausti ar ši lentelė gali būti laikoma įrodymu kada automobilis buvo pagamintas, administracijos atstovai atsakė: „Kiekviena transporto priemonė turi turėti dokumentą, kuriame nurodomas transporto priemonės gamintojas, transporto priemonės identifikavimo numeris, gamybos metai ir kiti duomenys. Šiuo atveju turi būti vertinama nurodytos transporto priemonės gamintojo dokumentus, nurodančius pilną informaciją apie konkrečią transporto priemonę. Vien iš lentelės spręsti apie gamybos metus negalima, tačiau plačiau tai galėtų pakomentuoti istorinių transporto priemonių vertintojai.“
Jeigu dar to negana, pridedame dar vieną specialisto išvadą: „Dar noriu pastebėti, kad „Ford Hot Rod“ vertinimo išvadoje buvo pateiktos išvados, kad TP-ė pagaminta negamykliniu būdu. Jei ši transporto priemonė buvo pagaminta negamykliniu būdu, tuomet tai reiškia, kad ji perdirba arba, kad ji yra pagaminta vienetiniu būdu. Tokiu atveju, jeigu transporto priemonė būtų perdaryta, tai ji negalėtų būti laikoma istorine motorine transporto priemone. Kitu atveju, jei ši transporto priemonė būtų pagaminta vienetiniu būdu, ji galėtų laikoma istorine transporto priemone“. Ir dabar prisiminkite anksčiau paminėtą „Svajonę“, kuriai specialistas neturėjo absoliučiai jokių pastabų, nes transporto priemonė buvo pagaminta ir užregistruota kelių transporto priemonių registre dar 1970 m. ir buvo suteiktas pavadinimas „Svajonė“, kuris buvo įrašytas ir transporto priemonės dokumentuose.
Įvertinus tai, kad transporto priemonė buvo registruota gamintojo pavadinimu „Svajonė“, bei tai, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama viešajame eisme Lietuvoje, t. y. atitiko to meto jai taikomus techninius reikalavimus, ši transporto priemonė buvo įtraukta į istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą.
Abejonių specialisto objektyvumu kelia ir dar vienas faktas. Olego Pauliukovo atostogų metu, į istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą buvo įtraukti du „Hot Rod“ tipo automobiliai. Tuomet Olego kolegoms neužkliuvo nei automobilį vertinusi asociacija, nei pateikti dokumentai, nei patys automobiliai. Tad natūralu, jog norisi užduoti klausimą – Kur slypi problema?
Ginčus sprendžia teisme
Lietuvos klasikinių automobilių bendruomenė ne vieną kartą išreiškusi abejones dėl konkretaus „LTSA“ darbuotojo kompetencijos labai dažnai atsitrenkia į sieną. Juk žmogus neturintis užtektinai žinių ir kompetencijų neturėtų atlikti tokį svarbų vaidmenį , ar ne? Tik ne šį kartą. Net ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovų teigimu, administracija nereikalauja, kad būtų pateikiami dokumentai įrodantys, kad asociacijos administracijos vadovo įsakymu paskirtas asmuo, turi pakankamai žinių ir patirties istorinių motorinių transporto priemonių srityje, todėl nenuostabu, jog daugelis klasikinių, istorinių transporto priemonių savininkų teisybės nusprendžia ieškoti teisme.
Puikus to pavyzdys – prieš porą savaičių pasibaigęs, dvejus metus trukęs teisminis procesas, kuriame Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutarimą, kuriame „LTSA“ vykdydama teismo nutartį pakartotinai vertins asociacijų pateiktas transporto priemones, kurios nebuvo „LTSA“ sprendimu įtrauktos į istorinių sąrašą vertinimo aktus ir priims sprendimus, bet ar šio teismo nutarimo užteks, jog visos istorinės transporto priemonės būtų vertinamos objektyviai?
Ruošiasi vertinimą perduoti techninės apžiūros įmonėms
Istorinių transporto priemonių vertinimas, kaip jau turėjote suprasti, nėra ta veikla, kurią galima vykdyti atsainiai. Kruopštumo ir žinių reikalaujančią veiklą Lietuvos transporto saugos administracija nusprendė perduoti techninės apžiūros įmonėms ir „VĮ Regitra“ darbuotojams.
„LTSA“ administracijos teigimu, šiuo pasiūlymu siekiama pakeisti šių transporto priemonių pripažinimo tvarką ir vertinimą perduoti vykdyti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėms. Šio pasiūlymo priežastis – „LTSA patirtis rodo, kad neužtikrinamas istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo skaidrumas ir kokybė.
Į paviršių iškilus šiam pasiūlymui, netrukus savo pasipiktinimą išreiškė Ramūnas Kardelis, kuris „Retromobile“ asociacijos vardu išplatino pranešimą, kuriame piktinasi šiuo pasiūlymu, bet tuo pačiu teigė, jog pagal LTSA teikiamą siūlymą transporto priemonių vertinimas taip pat būtų suteiktas asociacijai „Retromobile“, tačiau paprašius Lietuvos transporto administracijos pakomentuoti tokius „Retromobile“ asociacijos vadovo teiginius, administracijos atstovai atsakė: „Šiuo metu keičiamoje istorinių motorinių transporto priemonių pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkoje taip nėra numatyta.“
Pagal naująjį pasiūlymą, techninės apžiūros centrai istorinį automobilį vertins iš techninės ir konstrukcinės pusės, t.y. ar transporto priemonė atitinka būtent istorinėms keliamus reikalavimus, o istorinę automobilio vertę ir toliau galės vertinti istorinių automobilių asociacijos ir klubai.
