Istorinės lenktynės: Monako Didysis Prizas

Labai sudėtinga ir visiems puikiai žinoma, iš miesto gatvės transformuota Monte Karle esanti lenktynių trasa  tapo neatsiejamas „Formulės 1“ akcentas jau nuo 1955 metų. Tais metai vyko plačiai nuskambėjusios kvapą gniaužiančios „F-1“ lenktynės, po kurių daugelis vairuotojų pradėjo baimintis šios trasos.
„Formulė 1“ nuo viso kito automobilių sporto skiriasi savo prabanga ir technologinio progreso didingumu. Šie dalykai ypatingai aiškiai atsiskleidžia per „Monako“ didžiojo prizo lenktynes. Tai lenktynės vykstančios ne specialiuose trasose,o paprastose gatvėse. Milžinišku greičiu, bendro naudojimo gatvėmis lekiantys bolidai prikausto visų dėmesį, net per televiziją stebint šias lenktynes apima jaudulys. Nenuostabu, kad Monako Didžiojo Prizo lenktynes yra svarbiausios ir sunkiausios „F-1“ sezone.



Pačios Monako „GP“ lenktynės vyksta ankščiau, negu prasidėjo „Formulė 1“ . Monte Karle automobilių lenktynės vyksta nuo 1897, o Monte Karlo ralis nuo 1911 metų. Monako „GP“ prasidėjo 1929 metais, tuo metu gyventojai smarkiai priešinosi lenktynėms jų mieste, tačiau buvo įsteigtas fondas kompensuoti gyventojams patiriamus nepatogumus ir ši problema išsisprendė.


Pirmaisiais lenktynių metais šioje trasoje dominavo vien „Bugatti“ automobiliai, tai buvo šio gamintojo aukso amžius. Bet dar iki antrojo Pasaulinio Karo pradžios lyderių automobiliais spėjo tapti „Mercedes–Benz“, kurie tapo Europos čempionato („F-1“ pirmatakas) lyderiais. O „Bugatti“ pasitraukė į „LeMans“ lenktynes, kuri vėl juos lydėjo sėkmė. Tačiau prasidėjus Antrajam Pasauliniam Karui visas automobilių sportas buvo nutrauktas, o konfliktui nurimus, 1950 metais Monako „GP“ jau buvo vienas iš steigiamojo „F-1“ pasaulio čempionato etapų, kur čempionu tapo Chuanas Migelis Fangijo su „Mercedes-Benz".


Veliau, kelis metus, čia nevyko „F-1“ lenktynės, bet galiausiai nuo 1955 metų „Formulė 1“ ir Monako didžiojo prizo lenktynės, iki dabar yra neatsiejamos vienos nuo kito. Tais metais iš 24 dalyvių finišą pasiekė mažiau nei pusė, lenktynes užbaigė 9 vairuotojai. Buvę lenktynių favoritai iš „Mercedes“ komandos Chuanas Migelis Fangijo ir Stirlingas Mosas turėjo pasitraukti iš varžybų dėl mechaninių gedimų. Fangijui sugedo pavarų dėžė, o Mosui dėl gedimo sustojo variklis. Tuo pasinaudojęs Albertas Askaris išsiveržė į lyderius, tačiau neilgai jam teko važiuoti pirmam, viename iš posūkių jis nesuvaldė automobilio ir padarė garsiąja avariją – skrydį į jachtų prieplauką. Po smūgio pilotas išgyveno be didesnių susižeidimų ir parplaukė į krantą. Deja lenktynininkas nuo likimo toli nepabėgo, praėjus keturioms dienoms po avarijos jis žuvo bandydamas „Ferrari“ bolidą Monzos trasoje Italijoje. Lyderiams pasitraukus iš varžybų, pirmam finišą pavyko kirsti Mauricijui Tritignantui su „Ferrari 625“, tai buvo pirmoji jo pergalė karjeroje.