Vaizdas nekasdienis – į Kauną premjerė atvyksta keleiviniu traukiniu. O netrukus pasitinka kitą – jau krovininį traukinį. Į Kauno intermodalinį terminalą atvyksta pirmasis komercinis traukinys.
28 vagonų sąstatas 1700 kilometrų nuo Šiaurės Nyderlandų iki Kauno įveikė per 50 valandų, o svarbiausia, nereikėjo krovinių perkrauti pasieniuose. Konteineriuose chemijos bei buities prekės, šaldyti produktai bei mašinų dalys – vilkikų priekabos. Viskas iškraunama.
Nors šis terminalas atidarytas prieš 6 metus, jo panaudojimas buvęs ribotas. Platesnės galimybės atsivėrė tik rekonstravus geležinkelį ir specialiai nutiesus 9 kilometrų europinės vėžės „Rail Baltica“ atšaką, kuri sujungė jį su Europos geležinkelių tinklu, tad dabar šis intermodalinis terminalas yra labiausiai į Rytus nutolęs taškas, kurį galima pasiekti traukiniais.
LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška sako: „Šis projektas atveria galimybes išnaudoti Kauno intermodalinį terminalą, kuris drąsiai galiu teigti turi potencialą tapti visos Lietuvos centru sujungiant Lietuvos verslus su vakarų Europa.“
Premjerė sako, kad projektai, kurie sujungia Lietuvą su vakarų rinkomis – itin svarbūs.
„Orientacija į Vakarų rinkas visada yra patikimesnis būdas užtikrinti tvarų ir ilgalaikį verslo modelį. Taip, galbūt Rytuose kartais galima uždirbti geresnę maržą, tačiau rizika, kuri yra prisiimama, tame tarpe rizika dėl įvairių myliu-nemyliu dalykų ar kažkokių sprendimų, kuriuos yra sunku paaiškinti racionaliu protu, ji kainuoja“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Krovinių gabenimas geležinkeliu – ne tik pigesnis, bet ir ekologiškesnis. Nereiks sukti galvos ir kur ieškoti taip trūkstamų vairuotojų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako: „Tai yra bendra Europos linija – kroviniai, kurie virš 300 kilometrų keliauja, virš 500 kilometrų turėtų ilgainiui pereiti ant geležinkelio bėgių dėl paprastos priežasties – tai pigiau verslui, ekologiškiau ir saugiau.“
„LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas teigia: „Vienas lokomotyvas gali vežti 40 konteinerių, kur nereikia 40 vairuotojų ir žymiai mažesnė tarša, viena kelionė susitaupo, jei važiuotumėm su auto priemonėmis – 100 tonų CO.“
Tiesa, verslo atstovai sako, kad apie tikrąją naudą bus galima kalbėti, kai krovinių gabenimas taps intensyvesnis ir judės ne tik importas, bet ir eksportas
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako: „Logistikos industrija, ekspeditorių industrija kaip jie ims ir tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek verslas kaip kooperuosis ir kalbėsis su gamintojais su tiekėjais kaip mes tuo pasinaudosime.“
Iki metų pabaigos į Kauną turėtų atidundėti bent 4 traukiniai per savaitę, kurie atvežtų apie 5-6 tūkstančius konteinerių, tačiau ateity planuojama – per metus gabenti 100 tūkstančių konteinerių produkcijos
„Iki 8 traukinių per parą. Tai mes tikimės galėtų įvykti iki 5 metų perspektyvoje“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
O tokiems užmojams dabar itin palanki „Rail Baltica“ vėžė, nors ja traukiniai kol kas negali skrieti, kaip žadama ateityje – iki 250 kilometrų per valandą
„Ypatingai didysis potencialas yra kroviniam, nes jiems nereikia didelio greičio ir galima pilnai išnaudoti, tiek kroviniam, kariniam mobilumui ir galima bus ateityje išnaudoti regioniniam keleiviniam eismui, kuris nėra greitas“, – teigia Karolis Sankovski.
„Rail Baltica“ – 5 šalių projektas, atsieisiantis apie 5 milijardus eurų. Šio geležinkelio ilgis 870 kilometrų nuo Lenkijos iki Suomijos. Vien Lietuvoje – driekiasi 392 km. Šią vėžę ketinama baigti iki 2026 metų.
