Netylant diskusijoms dėl tragedijos Norvegijoje, viešojoje erdvėje vis dažniau skamba žodis „kraštutinis nacionalizmas", tačiau toks terminas nėra visiškai tinkamas A. Breiviko atveju, teigia VU istorikas Algirdas Jakubčionis.
Pasak A. Jakubčionio, kraštutinis arba radikalusis nacionalizmas turėtų būti suprantamas kiek kitaip. „Manau, kad kraštutiniu nacionalistu A. Breiviką galima būtų įvardinti tik idėjiniame lygmenyje, tačiau kalbant apie jo veiksmus, šaudymą į savo tautos žmones, reikėtų vartoti kokį kitą terminą" – sakė jis.
„Kai nacionalistu save įvardijantis asmuo žudo savo tautiečius, tai nėra nacionalizmas arba šiam reiškiniui reikėtų naujo termino, nes nacionalistas pirmiausiai garbina savo tautą, o ne ją naikina. Galbūt geriau tiktų koks nors kitas terminas,“ – sakė istorikas.
Politologas L. Bielinis sako, kad „kraštutinio nacionalizmo" termino vartojimas gali būti naudojamas keliais atvejais. „Visų pirma, dalis kraštutinių nacionalistų identifikuojami pagal retoriką, idėjas. Pavyzdžiui, kraštutinius nacionalistus vienija ksenofobija, rasizmas, tautinė neapykanta ir t.t. Norvegijos atveju terminas vartojamas ne tik A. Breiviko idėjoms apibūdinti, bet pagrinde nušviesti jo priemones - žudynes ir sprogdinimą. Manau, kad viešojoje erdvėje vartojantys šį terminą pirmiausia ir turi omenyje žudikiškus metodus“.
Tuo tarpu Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos atstovas J. Panka nesutinka, kad visas A. Breiviko idėjas galima vadinti nacionalistinėmis, nors ir sako, kad terminų vartojimas yra sudėtingas ir diskutuotinas dalykas.
„Pakankamai sunku tiksliai apibrėžti, kas yra „kraštutinis, radikalus nacionalistas„. Mano manymu, radikalizmas – esminių permainų troškimas. Kita vertus, kaip šios priemonės įgyvendinamos. Šiuo atveju labiau tiktų šovinizmo, ekstremizmo terminai“ – sakė J. Panka. „Mūsų organizaciją taip pat norima dažnai sutapatinti su radikalizmu. Mes esame nacionalistai, tačiau ne šovinistai, nesiekiame žeminti kitų tautų, idėjoms išreikšti renkamės tik taikias priemones,“ – sakė J. Panka.
Jo įsitikinimu, A. Breivikas vadovavosi savo sutrikusia psichika, o ne ideologijomis. „A. Breivikas aukštino europiečius ir savo tautą, tačiau tuo pačiu pasisakė už stiprią Izraelio valstybę, buvo nuosaikus seksualinių mažumų atžvilgiu, todėl šio žmogaus pažiūras identifikuoti nelengva" – sakė J. Panka.
