Istorikai apgailėtinu ir neteisingu dalyku vadina tai, kad bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvos istorijai skiriama mažiau negu pusė laiko, o Europos ir pasaulio istorijai - apie 60 proc. istorijos dalykui skiriamų valandų.
„Šitas santykis yra absoliučiai neteisingas. Reikia tuos dalykus keisti Lietuvos istorijos naudai. Pagal programą yra nurodyta, kad Lietuvos istorijai skiriama 40 proc., o baltų istorijai per 7-8 klasę yra 6-7 valandos per dvejus metus“, - vardijo trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ istorikai, pedagogai.
Pasak Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Eugenijaus Jovaišos, ydingas ir istorijos brandos egzaminas, kuris naikinąs mūsų istorinę atmintį.
„Švietimo ir mokslo ministerija pervedė istoriją į socialinių mokslų gretą. Tai reiškia, kad istorijos egzaminas yra formuojamas iš socialinių mokslų pozicijų - į ten patenka teisiniai, religijos, konstitucinės teisės, kultūrologijos klausimai, o tikrosios, Lietuvos istorijos yra minimumas. Pereitais metais iš brandos egzamino apskritai išmesta Lietuvos priešistorė ir pradedama tiktai nuo valstybės pirmųjų žingsnių, kurie toli gražu nėra valstybės pirmieji žingsniai. Tai yra tas pats, kas pasakoti apie kūną nebeturint kojų. Kitas dalykas - bendrojo lavinimo mokykla su šitaip organizuotais brandos egzaminais pavertė dvyliktą klasę korepetitorių aukso amžiumi. Dabar reikia išlaikyti tokius egzaminus - man labai sunku būtų dabar tokį egzaminą išlaikyti, nes čia reikia vien vaikiško kažkokio momentinio iškalimo - nesvarbu kaip, svarbu pasiekti rezultatą“, - teigė istorijos profesorius.
Pasak E. Jovaišos, tai lemia momentinį istorijos „iškalimą“, todėl už trijų mėnesių mokinys „iškaltas“ žinias, neturėdamas sisteminio parengimo, pamiršta.
Konferencijoje Seime susirinkę istorikai, menininkai, archeologai, pedagogai, publicistai svarsto, ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos ir galimybės.
Meno kūrėjų atstovai diskusijoje pastebėjo, kad politikų dėmesio nesulaukia stalčiuose dulkantys istorinę tautinę atmintį turėję skatinti projektai „Lietuvos istorija mene“ ir „Lietuvos istorija romanuose“, istorinė atmintis per menkai įprasminama ne tik moksle ir švietime, bet ir kultūroje bei mene.
