Kaunietis pirmą kartą savo karjeroje paliko gimtąjį miestą ir jam prireikė laiko, jog adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir naujojoje ekipoje. Radijo stoties „Pulsas“ naujoje laidoje „Lietkabelio pulsas“ apsilankęs P.Valinskas papasakojo apie komandoje tvyrančią atmosferą, nuotaikas po pergalės prieš Klaipėdos „Neptūną“ bei atskleidė istoriją, kaip vos nebaigė karjeros.
Laida „Lietkabelio pulsas“ transliuojama kiekvieną trečiadienį 15.10 val.
– Kaip sekėsi pritapti Panevėžyje?
– Pirmą kartą išvažiavau iš Kauno gyventi ir žaisti, todėl reikėjo šiek tiek laiko, jog įprasčiau. Gerai, kad laiko daug nereikėjo – užteko mėnesio ir viskas įsivažiavo.
– Ar jaučiate didelį skirtumą tarp kauniečių ir panevėžiečių?
– Žmonės Panevėžyje atrodo malonūs ir kol kas esu viskuo patenkintas. Gyvenu pačiame centre miesto, prie autobusų stoties, viskas labai gerai.
– Ar turite merginą?
– Turiu nuliūdinti gerbėjas, bet šiuo metu esu užimtas.
– „Lietkabelyje“ pavyko rasti žmogų, kurį vadini ne tik komandos draugu, bet ir tikru draugu?
– Sunku būtų kažką išskirti, bet stengiuosi su visais bendrauti, su visais rasti bendrą kalbą. Daugiausiai bendraujame su Sauliumi Kulviečiu, kadangi abu esame iš Kauno ir tenka dažnai kartu važiuoti ten bei grįžti atgal į Panevėžį.
– 2016–2018 metais žaidėte „Žalgiryje“. Ar nebuvo skaudu palikti šios komandos?
– Skaudu tikrai nebuvo ir yra likę patys geriausi prisiminimai. Turiu dar kontraktą su „Žalgiriu“ ir vasarą priėmiau sprendimą, jog noriu gauti daugiau žaidimo laiko, todėl ieškojome vietos, kur vieną sezoną galėčiau gauti daugiau minučių. „Lietkabelis“ pasiūlė geras sąlygas ir nusprendžiau keltis į Panevėžį.
– Ar dabar „Lietkabelyje“ tvyro gera atmosfera?
– Manau, kad taip. Šiame sezone pas mus buvo daug permainų, tai šiek tiek mušė iš vėžių, bet dabar viskas nusistovėjo ir kuo toliau, tuo geriau atrandame vieni kitus.
– O jeigu palygintumėte aurą „Lietkabelyje“ ir „Žalgiryje“?
– „Žalgiryje“ vyksta mažiau pasikeitimų ir ten viskas yra stabiliau. Žinoma, „Žalgiryje“ surinkti nerealūs žmonės ir visi sutaria kartu net tuomet, kai pasitaiko pralaimėjimų. Kartu išlipti iš duobelių daug lengviau ir viskas „Žalgiryje“ yra labai gerai.
– Kokie esminiai skirtumai tarp N.Čanako ir Š.Jasikevičiaus?
– Labiausiai krenta į akis trenerio emocionalumas. Matome, kaip Šarūnas išsilieja šalia aikštelės, kaip reikalauja iš žaidėjų. Nesakau, kad Nenadas reikalauja mažiau, bet jis yra daug ramesnis.
– Papasakokite istoriją, kaip vos nebaigėte savo krepšininko karjeros.
– Tai buvo mano pirmieji metai „Žalgirio“ dublerių komandoje, turėjau vienerių metų sutartį. Kiekvienais metais dublerių komandoje keitėsi daug žaidėjų ir aš nebuvau tas krepšininkas, kuris pirmajame sezone daug rungtyniaudavau, nebuvau kažkuo išsiskiriantis. Po to sezono negavau kvietimo pratęsti sutartį ir žaisti toliau, todėl visą vasarą sportavau bei neturėjau komandos. Atėjo rugsėjo vidurys, visi ruošėsi sezonui, o aš neturėjau klubo ir galvojau, jog nebeliksiu „Žalgiryje“. Ieškau kitų ekipų, bet neturėjau agento ir sunku buvo kažką susirasti. Jeigu būčiau kažkur nuėjęs, būčiau rungtyniavęs mėgėjiškai arba apskritai kibęs į mokslus. Paskutinę akimirką paskambino treneris Tomas Masiulis, pasiūlė kartu dirbti ir tą sezoną žaidžiau geriau bei „užsikabinau“.
– Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje įveikėte „Neptūną“. Kokios nuotaikos po šio mačo?
– Emociškai pergalė buvo labai svarbi. „Neptūnas“ yra mūsų turnyrinės lentelės kaimynas, o prieš tai LKL pirmenybėse buvome patyrę dvi nesėkmes, darėme daug klaidų ir norėjosi parodyti daug geresnį žaidimą. Pasikalbėjome tarpusavyje, pažiūrėjome daug vaizdo įrašų ir nusprendėme, kad turime kažką daryti. Prieš „Neptūną“ išėjome ant parketo kitaip nusiteikę ir parodėme savo tikrąjį žaidimą.
– Praėjusį kartą Alytuje pralaimėjote „Dzūkijai“ 17 taškų skirtumu. Ar šeštadienį tai taps papildoma motyvacija?
– Kiekvieną kartą eidami žaisti negalvojame apie varžovų užimamą vietą turnyrinėje lentelėje. Praėjusį mačą pralaimėjome skaudžiai ir tai mus tikrai motyvuoja. Nesinorėtų namuose pralaimėti, todėl bandysime atsirevanšuoti. Žinome, kad „Dzūkija“ yra nenuspėjama, kadangi vienose rungtynėse gali įmesti 100 taškų, o kitose – tik 60. „Dzūkija“ yra fiziška komanda, gerai ginasi ir bus tikrai sunku.
– Ką norėtumėte pasakyti „Lietkabelio“ sirgaliams?
– Noriu padėkoti ištikimiems sirgaliams, kurie mus lydi į išvykas. Norėtųsi, kad namuose aistruolių būtų kuo daugiau. Didžiausias prašymas ir noras būtų didesnis lankomumas namų rungtynėse. Ačiū visiems, kas mus palaiko.
