1990-ųjų pradžioje, automobilių gamintoja gavo specialų užsakymą, kuriame buvo prašoma sukurti universalų, kareivių reikmėms tinkamą visureigį. „Toyota“ nenorėdama atsisakyti pelningo užsakymo, sukūrė kompaktišką, pakankamai tvirtos konstrukcijos mašiną, kurios nuotrauką matote viršuje.
„Toyota“ supratusi, jog atrado aukso gyslą, 1993 metais, Tokijo automobilių parodoje pademonstravo „Toyota Mega Cruiser“ koncepciją. Tai buvo didžiulis visureigis, kuris daugeliui priminė amerikietiškąjį „Hummer H1“. Ar tai buvo tik sutapimas, jog abu visureigiai buvo panašūs vienas į kitą? Tiesą sakant - ne.
„Toyota“ šį visureigį kūrė atsižvelgdama į tuometinius kariuomenių reikalavimus. Japonai norėdami nušauti du zuikius vienu metu, inspiracijos sėmėsi ne tik iš ant balto lapo esančio reglamento, bet ir anapus Atlanto sukurto visureigio, kuris buvo beprotiškai populiarus.
Iš esmės, norint sukurti gerą visureigį, reikia laikytis keletos taisyklių. Jis privalo turėti didžiulę kėbulo prošvaisą, jis privalo sugebėti važiuoti ten net žmonės nenorėtų eiti pėsčiomis ir jis privalo sutalpinti bent keturis suaugusius žmones ir ant jų pečių atsineštus daiktus.
„Toyota“ kurdama šį visureigį, dažniau vadovavosi ne noru pademonstruoti savo jėgą ar koncerno raumenis, o elementaria logika. „Lamborghini“ visureigis buvo komplektuojamas su V12 motoru, amerikietiškasis „Hummer“ turėjo V8, o štai „Mega Cruiser“ tenkinosi vos keturių cilindrų motoru.
„Toyota“ inžinieriai žinojo, jog didžiąją dalį laiko šie visureigiai praleis miškuose ar vietose, kurios bus sunkiai pravažiuojamos, tad kam orientuotis į sunkius V6 ar V8 variklius, jeigu galima pasirinkti pakankamai lengvą keturių cilindrų dyzelinį variklį su milžinišku sukimo momentu.
„Mega Cruiser“ buvo aprūpintas 4,1 litro darbinio tūrio, 150 arklio galių ir 390 Nm sukimo momentą išvystančiu varikliu. Su šiuo varikliu „Mega Cruiser“ pasiekdavo vos 120 km/val. maksimalų greitį, tačiau daugelis į tokio automobilio maksimalų greitį nekreipia dėmesio, nes tai tiesiog nesvarbu.
„Toyota“ buvo komplektuojamas su nuolatine keturių varančiųjų ratų pavara bei keturių vairuojamųjų ratų sistema. Pastaroji leisdavo automobiliui labai lengvai manevruoti itin ankštose vietose, o tai yra didžiulis privalumas, ypač jeigu lygintume „Mega Cruiser“ ir „Hummer H1“ apsisukimo kampus.
Civiliams skirtos versijos daugelį stebino pakankamai civilizuotu interjeru. Automobilis turėjo elektra valdomus langus, padorią magnetolą, oro kondicionierių, vairo stiprintuvą. Visgi, didžiausias šio visureigio privalumas buvo interjero erdvė. Priklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos, „Toyota Mega Cruiser“ galėjo vežti net 10 žmonių!
Iki šiol nėra žinoma kiek „Toyota Mega Cruiser“ automobilių pagamino japonų koncernas, tačiau vargu ar šis skaičius sieks bent jau 10 000 vienetų, nes „Toyota“ atstovai ne vieną kartą teigė, jog „Mega Cruiser“ projektas jiems buvo nuostolingas.
VIDEO
