„Žmonės, kurie buvo labiausiai patenkinti savo santykiais, kai jiems buvo 50 metų, buvo sveikiausi, sulaukę 80-ies“, – „TED Talk“ kalbos metu sakė tyrimo vadovas ir Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius Robertas Waldingeris.
Taigi, pasirodo, muzikos grupės „Huey Lewis and the News“ nariai buvo teisūs.
Sekė studentus
Harvardo tyrimas prasidėjo 1938 m., kai tyrėjų komanda pradėjo sekti 268 vyrų, tuometinių Harvardo antro kurso studentų, gyvenimus ir sveikatą. Tarp jų buvo ir būsimasis „Washington Post“ redaktorius Benas Bradlis ir vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapsiantis Johnas F. Kennedis.
Nuo to laiko, tyrimo dalyvių skaičius augo – į jį buvo įtrauktos pirmųjų savanorių antrosios pusės, 456 Bostono gyventojai ir jų žmonos bei 1 300 Harvardo studentų palikuonių, kuriems šiuo metu yra apie 50–60 metų. Pastarieji buvo pakviesti siekiant išsiaiškinti, kaip vaikystės patirtys veikia žmogaus sveikatą ateityje.
Tyrimo metu mokslininkai sekė dalyvių sveikatą ir jų gyvenimus, įskaitant karjeros ir meilės nesėkmes bei laimėjimus. Jie naudojo duomenis, sukauptus iš medicininių įrašų, rengtų interviu ir anketų.
Ankstyvuoju tyrimo laikotarpiu mokslininkai, kad ir kaip būtų keista, taip pat rinko informaciją apie dalyvių antakinį lanką, apgamus ir rašyseną. Vėliau, kai tai leido technologijos, komanda tyrė dalyvių DNR ir atliko kompiuterines tomografijas, kad geriau suprastų kiekvieno dalyvio sveikatą. Tai parodo, kaip patobulėjo mokslas, per visus tyrimo metus.
Svarbiausia santykiai
Po 80-ies metų, tyrimas atskleidė, kad turtas, genetika, socialinė padėtis ir intelekto koeficientas nėra tokie svarbūs gyvenimo ilgaamžiškumui ir laimei, kaip žmogaus ryšys su jo draugais, šeima bei jį supančiomis bendruomenėmis – toks rezultatas nustebino tyrėjus.
„Kai tyrimas buvo pradėtas, empatija ir prisirišimas niekam nerūpėjo. Sveiko senėjimo paslaptis yra santykiai, santykiai, santykiai“, – paaiškino tyrėjų komandai 1972–2004 m. vadovavovęs psichiatras Georgas Vaillantas.
Iš tiesų, santykiai yra tokie svarbūs žmogaus sveikatai, kad pasitenkinimas turimais ryšiais 50-ies, geriau nei cholesterolio lygio matavimai prognozavo, kokia bus žmogaus sveikata sulaukus 80-ies.
„Prižiūrėti savo kūną yra svarbu, tačiau santykių puoselėjimas taip yra reikšminga pasirūpinimo savimi forma. Manau, kad tai yra netikėtas atradimas“, – pridėjo R. Waldingeris.
Koks jo patarimas, po tiek metų, praleistų tyrinėjant sveikatą ir senėjimą? Mokslininkas sako: „Rūpinkitės savo kūnu, lyg jums jo reikėtų šimtui metų, nes tiek jo gali ir prireikti.“