Pranešama, kad jaunavedžiai ketina persikelti gyventi į Jungtines Valstijas.
Imperatoriškosios šeimos moterys negali paveldėti Chrizantemų sosto ir netenka imperatoriškojo statuso, jei išteka už nekilmingų asmenų.
30-metė Mako, imperatoriaus Naruhito dukterėčia, ištekėjo už nekilmingo bendraamžio Kei Komuro, dirbančio JAV teisės firmoje.
Nuo 2017-ųjų, kai paskelbė apie sužadėtuves, pora nekart buvo atsidūrusi bulvarinės žiniasklaidos dėmesio centre dėl K. Komuro šeimos finansinių problemų.
Tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams po sužadėtuvių pora galiausiai susituokė. Jie atsisakė vestuvių ceremonijos, pokylio ar kitų tradicinių pompastiškų ritualų ir santuokos įžadus davė privačiai, nestebint visuomenei, kuri šios poros atžvilgiu ne visada buvo nusiteikusi palankiai.
Mako taip pat atsisakė didžiulės išmokos, tradiciškai skiriamos imperatoriškąją šeimą paliekančiai moteriai. Pranešama, kad ši išmoka siekia 153 mln. jenų (1,16 mln. eurų)
Japonijos imperatoriškosios šeimos nariams keliami itin griežti reikalavimai. Imperatoriškųjų rūmų agentūra pranešė, kad dėl itin didelio žiniasklaidos dėmesio Mako pasireiškė kompleksinis potrauminio streso sutrikimas.
Agentūros atstovas AFP sakė, kad santuokos dokumentai buvo „užpildyti ir priimti“. Televizijos reportaže buvo matyti, kaip princesė ryte išeina iš Akasakos imperatoriškosios rezidencijos.
Mako, rankose laikiusi mažą šviesiai rausvų gėlių puokštelę, atsisveikino su artimaisiais. Ji nusilenkė tėvams bei žiniasklaidos atstovams ir apkabino seserį.
Nepaisant neigiamo nušvietimo žiniasklaidoje ir piktų komentarų internete, daugelis japonų sakė palaikantys šią santuoką.
„Svarbiausia, kad ji laiminga“, – sakė septintą dešimtį einanti Tokijo gyventoja Machiko Yoshimoto.
„Žinoma, būtų smagiau, jei tvyrotų šventinė atmosfera, užuot susiklosčius šiai sudėtingai situacijai, dėl kurios liūdna ir gaila“, – AFP sakė 54 metų Shigehiro Hashimoto.
Per dienraščio „Yomiuri Shimbun“ surengtą apklausą daugiau nei pusė respondentų nurodė šią santuoką vertinantys teigiamai. Priešingą nuomonę išsakė 33 proc. apklaustųjų.
