Švietimo įstatyme siūloma įteisinti, kad mokytojas privalo "suprantamai ir aiškiai, taisyklinga kalba perteikti ugdymo turinį".
Tokią Švietimo įstatymo pataisą įregistravusi Seimo narė Zita Užlytė sako, kad ją parengti paskatino ne tik žemas lietuvių kalbos vartojimo lygis mokyklose, bet ir menkas įvairių dalykų mokytojų dėmesys lietuvių kalbai.
"Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis visiems abiturientams privalomas laikyti egzaminas, todėl dėmesys taisyklingai lietuvių kalbai turi būti skiriamas ne tik per lietuvių kalbos pamokas. Parengtu projektu siekiama užtikrinti, kad mokyklose būtų laikomasi bendrinės kalbos normų", - sako Z. Užlytė.
Jos teigimu, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2006 metais atlikto tyrimo "Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose" rezultatai rodo, jog tai ypač aktualu kalbant apie nelietuvių tautybės moksleivius. Šio tyrimo išvadose rekomenduojama didinti visų dalykų mokytojų ir apskritai visuomenės kalbinio išprusimo lygį, stiprinti lietuvių kalbos integraciją su kitais mokomaisiais dalykais.
Šiuo metu taisyklingos kalbos reikalavimai keliami tik mokytojų atestacijos reikalavimų nuostatose.