Joniškio krizių centre-nakvynės namuose per 2012 metus pastebimai padaugėjo nukentėjusių moterų, kurių neapsaugo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Socialinės darbuotojos paradoksą aiškina paprastai: jei būstas priklauso vyrui, jam grįžus po laikino priverstinio iškeldinimo, moteris mato vienintelį kelią – išeiti.
Teisininkai svarsto, kad įstatymas netgi gali padidinti užslėptą smurtą.
Patikėjo internetine pažintimi
Violeta (vardai tikroje istorijoje pakeisti – aut. past.) – jauna, viena vaiką auginusi moteris, į Joniškį atvyko po mėnesį trukusios internetinės pažinties su vidutinio amžiaus vyriškiu.
Vytas pasirodė patikimas, nes priminė jos tėvą, likęs našlys vienas augino vaiką.
Jau pirmą naktį tarp menkai pažįstamų žmonių įvyko aštrus konfliktas, moteris patyrė prievartą ir iš ryto susirinkusi atsivežtus daiktus išskubėjo atgal į savo rajoną už poros šimtų kilometrų.
Vytas atakavo atsiprašymo skambučiais, prikaišiojo, kaip ji galėjusi pabėgti, juk taip patikusi jo sūnui.
„Norėjau atramos gyvenime, saugumo, patikėjau saldžiais žodžiais. Juolab kad į mano norą įtvirtinti santykius jis reagavo teigiamai: einam iš karto į „zaksą“. Su ankstesniu vyru gyvenome nesusituokę. Nunešėme pareiškimus, pradėjome ruoštis vestuvėms, nors iš tiesų ruošiausi tik aš. Jis dar iki vestuvių kelias paras gėrė, po jų – taip pat“, – prisimena moteris.
Valgį šveisdavo moteriai į veidą
Ištekėdama Violeta išgirdo, kad būsimas vyras – teistas, bet nežinojo, kad ne vieną kartą. Dėl muštynių, pasipriešinimo policijai.
Vyto įprotis nesutarimus spręsti jėga ir psichologiniu smurtu greitai išaiškėjo.
Naujoji žmona niekaip neįtiko: negerai klojo lovą, per ilgai miegojo, neskaniai maistą gamino, net indų, jo nuomone, nemokėjo plauti.
„Tiesiai iš lėkštės man į veidą mesdavo nepatikusį valgį. Jei kas skanu, pavyzdžiui, privirdavau puodą spurgų, suvalgydavo visas iš karto, nė nepalikdamas paragauti“, – pasakoja Joniškyje šiuo metu gyvenanti moteris.
Smurtavo ir kontroliavo
Vytas ėmė kelti ranką: trenkdavo per veidą, tąsydavo už plaukų. Kai Violeta vestuvėse nedalyvusiai kaimynei panoro pademonstruoti suknelę ir ją apsivilko, vyras pašėlo: stumdė, tąsė, spardė, įstūmęs į vonią grasino sukapoti gabalais. Moteris prarado sąmonę.
Pasijutusi besilaukianti, manė, kad reikalai pagerės, vyras taps švelnesnis. Bet šis ėmė įtarinėti, kad vaikas ne jo, prikaišiojo visus, kurie pasirodydavo akiratyje, nors moteris būdavo namuose, net į parduotuvę jos vienos neišleisdavo. Išvažiavęs į darbą po keliolika kartų per dieną skambindavo, laukdamas išsamios ataskaitos, ką nuveikusi.
Moteris ne sykį buvo sumušta, žeminta. Kartą nebeištvėrusi parašė pareiškimą policijai, bet po poros dienų ėmė gailėtis,– ne tiek vyro, kiek jo mažamečio vaiko.
Tarsi migla galvoje
Kas kartą išbėgusi moteris vis rasdavo priežastį grįžti. Vyras ją kaltindavo, ji ėmė jaustis kalta.
„Tarsi kokia migla buvo galvoje. Nesugebėdavau jo įtikinėjimams, atsiprašymams griežtai pasakyti „ne“. Jaučiau atsakomybę, kad esu jo žmona. Galų gale kartais būdavo romantiškas. Rasdavau gėlių ant pagalvės ar kokį gražų raštelį, tai suminkštindavo širdį“, – pasakoja Violeta.
Kantrybės taurė persipildė po eilinio barnio ir tąsymo už plaukų, kai praėjusį gruodį ji liko išvaryta, be pastogės, automobilyje.
Nuvykusi į savivaldybę stende rado informaciją apie Krizių centrą-nakvynės namus. Paskambino nurodytu telefonu. Ten moteris sulaukė palaikymo bei supratimo, buvo apgyvendinta. Būstas priklauso vyrui, tad moteris nė nebandė reikšti į jį pretenzijų.
„Dabar turiu darbą, esu stipresnė ir saugesnė nei kada nors anksčiau. Jaučiuosi nusipirkusi laisvę. Laukiu skyrybų. Vis prisimenu vyro žodžius, kai žemindamas sakydavo mane nusipirkęs už 70 litų, kuriuos mokėjo pateikiant pareiškimus tuoktis“, – prisimena Violeta.
Nukentėjusios 6 šeimos
Violeta – ne vienintelė moteris, po ilgai kęsto smurto išėjusi iš namų.
Joniškio krizių centro-nakvynės namų darbuotojai pastebi paradoksalią situaciją: priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą besikreipiančių nukentėjusiųjų padaugėjo.
Per 2012 metus įstaiga priglaudė šešias šeimas. Visos jos – smurto aukos, nors ankstesniais metais dažniau atvykdavo neturintieji socialinių įgūdžių, todėl nesugebėję susitvarkyti gyvenimo.
(Šiaulių apskrities policija per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo 1386 ikiteisminius tyrimus – aut. past.).
Kai būstas priklauso sutuoktiniui
Krizių centro socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė sako, kad moterys laikino prieglobsčio dažniausiai būna priverstos ieškoti, kai dėl smurto sulaikytas vyras po 2 ar, teismo sprendimu, 14 parų grįžta į namus.
Dažnai jis būna nusiteikęs agresyviai dėl priverstinio iškeldinimo, todėl moteriai vienai ar su vaikais kyla grėsmė dar sykį nukentėti.
„Juk neretai būstas priklauso vyrui arba sugyventiniui, arba jo tėvams. Nors pagal įstatymą yra apribojimai, kad smurtautojas negalėtų priartėti prie aukos, bet realiai tai vyksta“, – paradoksalią situaciją aiškina socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tik suteikia privalumą, kad 14 parų, kol smurtautojas ne namuose, moteris į situaciją gali pažvelgti iš šalies ir imtis keisti gyvenimą.
Smurtautojams reikia psichologinės pagalbos
Socialinė darbuotoja pastebi, kad smurtavę vyrai neretai atgailauja, ieško priežasčių, kodėl taip atsitiko, nesupranta, dėl ko moteris išėjo, daro jai spaudimą.
„Smurtautojai nesuvokia priežasties ir pasėkmių ryšio. Galbūt jie augo šeimoje, kur tėvas dar labiau mušė mamą, vaikus, ir jaučiasi besielgiantys geriau.Tiems vyrams reikia psichologinės pagalbos, bet Joniškyje ji praktiškai neteikiama“, – sako R. Tamulienė.
Loreta RIPSKYTĖ
