Kiekvieną savaitę Lietuvos policijos įstaigose – beveik tūkstantis pranešimų dėl smurto šeimoje. Nuo praėjusių metų gruodžio 15-osios įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, tokia statistika glumina net pačius pareigūnus. Kartu aiškėja, kad nemenka dalis smurto aukų jau po dienos kitos susitaiko su smurtautoju, padeda jam nevykdyti teismo nutarties.
„Atidarė“ prokuroras
Įprasta manyti, kad smurtaujama tik asocialiose šeimose: girdi, žmonės geria, prageria protą, savigarbą ir pagarbą, tada ir kumščio nesuvaldo. Tačiau visuomeninių organizacijų, kurios jau seniai garsiai trimitavo apie būtinybę pažaboti smurtą šeimoje ir stabdyti jį specialiu įstatymu, aktyvistai tikindavo, kad namuose smurtauja ir viešumoje kultūringą įvaizdį turintys asmenys – savivaldybių darbuotojai, seniūnai, direktoriai ir netgi teisėsaugininkai.
Vos pradėjus galioti minėtajam įstatymui, vienas pirmųjų Lietuvoje įstatymo dėl smurto šeimoje „vartus atidarė“ Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Pažarauskas. Tarsi būtų lemtinga ar net simboliška, kad naujojo įstatymo veikimo mechanizmą savo kailiu išbandytų teisėsaugininkas – žmogus, taikantis įstatymus kitiems. Iškart buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. Pažarausko smurto prieš savo žmoną ir mažametę dukrą. Prokuroras savaitę praleido areštinėje. Savaime aišku – jis laikinai nušalintas nuo pareigų.
Siekiant nešališkumo, ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorams. Tyrimui vadovaujantis prokuroras Ramūnas Pačebutas „Akistatai“ teigė, kad tyrimas dar nebaigtas, ir neslėpė, kad jo kolega namie smurtavo būdamas neblaivus.
Įkliuvo krepšininkas
Kitas žinomas žmogus, kuriam dėl smurto šeimoje teko išbandyti areštinės gulto kietumą – buvęs krepšininkas Gintaras Einikis (42 m.). Į Lietuvos krepšinio istoriją įrašytas kaip vienas tituluočiausių jos krepšininkų, pastarąjį dešimtmetį dvimetrinis vaikų treneris garsėjo skandalais su alkoholio tvaiku, narkotikų svaiguliu ir smūgių stiprumu. Tie apsvaigusio G. Einikio smūgiai būdavo nukreipti į sugyventinę Jurgitą Narmontienę. Pora skyrėsi ir taikėsi, vėl skyrėsi ir vėl taikėsi.
Po skandalo, sukelto per Kalėdas, J. Narmontienė policijai sakė, kad G. Einikiui nebeatleisianti. Mat girtas sugyventinis, prieš vidurnaktį grįžęs į namus Rietave (Plungės r.) ir grasinęs J. Narmontienę apipilti rūgštimi arba sudeginti namą kartu su ja, ne tik sugadino Kalėdų nuotaiką ir eilinį kartą įbaugino moterį, bet ir labai įskaudino – buvęs krepšininkas smurtavo dienomis, kai pora laukė netrukus gimstant jųdviejų pirmojo kūdikio.
G. Einikis smurtavo dvi dienas. Pirmąjį vakarą Rietavo policininkai, gavę J. Narmontienės pranešimą, G. Einikį sulaikė ir nuvežė į areštinę išblaivinti. Sulaikytojo kraujyje buvo aptikta, anot medikų, mirtina dozė alkoholio – per penkias promiles. Paryčiui išleistas iš policijos, grįžęs namo, jis vėl siautėjo – neįsileistas išdaužė langą ir apgadino namo duris. Tada vėl buvo sulaikytas.
Policija pradėjo tyrimą dėl grasinimo nužudyti. Plungės teismas tuoj pat priėmė nutartį, kad smurtautojas G. Einikis privalo išsikelti iš savo gyvenimo draugės namų. Jam uždrausta artintis prie J. Narmontienės, kol bus baigtas tyrimas ir savo nuosprendį paskelbs teismas. Už grasinimą nužudyti įtariamajam gresia iki 2 metų laisvės atėmimo.
Pareigūnams G. Einikis teigė, kad labai gailisi dėl savo poelgių, sukeltų padauginus išgerti, ir tikino, kad sieksiąs susitaikyti su sugyventine, besigydysiąs nuo alkoholizmo, nes svajojąs kartu auginti kūdikį. Paklaustas, ar tikrai norėjo nužudyti sugyventinę, G. Einikis išsidavė mylįs tik save: „Ar aš kvailas, kad paskui tiek metų praleisčiau kalėjime!“
Iškraustyti nesiseka
Ar G. Einikis tikrai išsikraustys iš sugyventinės namų ir prie jų nebesiartins, bus matyti. Bet tokia praktika, įsigaliojus įstatymui, rodo, kad smurtautojai neskuba vykdyti teismo jiems skirto įpareigojimo. Ir ne tik dėl to, kad smurtautojas priešintųsi būti iškraustytas, nes neturi kur kitur glaustis.
Štai Marijampolės teismas, kol bus baigtas tyrimas dėl marijampoliečio Algio M. (45 m.) smurtavimo prieš žmoną, nurodė jam laikinai išsikraustyti, bet prieš tokį nutarimą piestu stojo... pati žmona. Ji jau po dienos maldavo prokurorų tyrimą nutraukti, nes vyrui atleidžianti. Tačiau prokurorai nepasidavė – tyrimas jau įsivažiavęs, kaip reikalauja naujasis įstatymas.
„Ir ką daryti tokiu atveju? – svarstė Marijampolės prokuratūros prokurorė Liucija Kailiuvienė. – Kaip ir kam iškraustyti smurtautoją, kurio nepaleidžia pati jo auka? Kažkoks absurdas! Arba – kitas pavyzdys. Prieš Kalėdas vyro sumušta moteris švenčių išvakarėse pradėjo „derybas“ prokuratūroje – ji teigė, kad norėtų per šventes vyrą turėti namie, nes to nori ir jis, ir vaikai. Ką patarti tokiai moteriai, kai ji teigia garantuojanti, jog smurtautojas nebekels rankos prieš ją? Taip pat – kaip pasiekti, kad teismo nutartis būtų vykdoma? Klausimas – be atsakymo“.
Ir Vilkaviškio prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis „Akistatai“ teigė jau susidūręs ne su viena smurtautojo auka, kuri po kelių valandų gailisi, kad jos skriaudikas – areštinėje, ir netrukus praneša esanti jau susitaikiusi su juo, tikina, kad jokiu būdu neleisianti smurtautojui palikti namų... „Tik taip galiu reaguoti: toks įstatymas – tik protingai tautai“, – sakė K. Jasaitis.
Gyvens viešbučiuose?
Naująjį įstatymą dėl smurto šeimoje vykdantys pareigūnai vardijo ir daugiau problemų, išryškėjusių kartu su įstatymo praktika. Pirmiausia – perpildytos areštinės, į kurias „urmu“ gabenami smurtautojai. Pavyzdžiui, sulaikyti marijampoliečiai jau gabenti į Lazdijų areštinę, nes Marijampolėje pritrūko vietų. Po paros jie buvo vėl atvežti į Marijampolę, nes reikėjo vesti į teismą.
„Tokios neplanuotos papildomos kelionės – nemenkos išlaidos policijai, valstybei, – sakė kalbinti prokurorai. – O kur dar pareigūnų laikas ir policijos transporto išlaidos, kai reikia į teismą atvežti ir smurtautojų aukas, kurios jokio posėdžio nebenori ir išvis neturi laiko išsiruošti iš namų, kuriuose tik geria – turbūt skandina nuoskaudą dėl antrankiais surakinto smurtautojo“.
Dar viena problema – atrodo, kad teismų nurodymai išsikelti smurtautojams iš namų daugeliu atvejų gali likti nevykdomi, paskelbti tik „dėl akių“. Mat prokurorai sako, kad tikrinti, ar išsikraustyti įpareigotas smurtautojas tai padarė, turi policininkai, o šie savo ruožtu atkerta, kad turi ir kitų darbų, tad fiziškai nebespėja kasdien lakstyti paskui kiekvieną smurtautoją. Be to, ne kiekvienuose namuose policininkams lengvai atveriamos durys arba smurtautojas pasislepia.
Ir dar viena įspūdinga detalė. Iš areštinės po dviejų parų išleistam smurtautojui, teismo įpareigotam nesiartinti prie namų, kuriuose jis daužėsi, bet neturinčiam kitos vietos, kur jis laikinai galėtų prisiglausti, pasiūloma apsigyventi... viešbutyje. Įteikiamas sąrašas su viešbučių adresais, telefonais. Net ir tokius sąrašus smurtautojams dalinantys policininkai neslepia, kad naivu tikėtis, jog kas nors iš areštinės patrauks tiesiai į viešbutį ir pats mokės už įkurdinimo paslaugą. Todėl ir teigiama, kad įstatymas priimtas skubotai – ne viską apgalvojus iš anksto, ne viską parengus, neįkūrus specializuotos pagalbos centrų.
Kęstutis JASAITIS, Vilkaviškio prokuratūros vadovas:
Gerai, kad yra toks įstatymas, bet nereikia norėti ir tikėtis, kad vienu kirčiu bus kaip medžio šaka nukirsta įsisenėjusi smurto šeimose problema ir taip padaryta tvarka. Kol kas nepajėgiame sustabdyti smurtą, kuris tapęs daugelio šeimų gyvenimo būdu. Neretai atrodo, kad tik pareigūnams rūpi smurto aukos likimas – ne jai pačiai. Absurdas, kai smurto auka, pavyzdžiui, žmona, prieš teismą teiraujasi, kas bus, jeigu ji, pasinaudodama savo teise, neliudys prieš smurtavusį sutuoktinį – šeimos narį...
Dažniausios tokio smurto šaknys – svaigalai. Apmaudžiausia, kai abu būna girti – ir smurtautojas, ir jo auka. Vadinasi, reikia siekti, kad būtų užtvenktos alkoholio upės, o žmogus domėtųsi tauresniais dalykais. Pareigūnai kovoja jau tik su žmonių nuosmukio pasekmėmis, o kas stengiasi, kad to nuosmukio nebūtų?
Tikras smurtas šeimoje, man atrodo, būna tada, kai dažniausiai moteris yra užguita, vargo pelė, o vyras tik lašinius valgo ir pasiima pašalpas. Tokiems smurtautojams, dar nepragėrusiems proto, minėtas įstatymas gal kiek ir reikš – bus prevencinė priemonė, jeigu jie mąstys, kad ir patys gali atsidurti areštinėje ir labai greitai užsidirbti teistumą, prarasti šeimą.
Tik faktai:
Per pirmąją parą, kai pradėjo galioti įstatymas dėl smurto šeimoje, Lietuvos policijoje buvo užregistruoti 76 pranešimai apie galimą smurtą šeimoje, bet ikiteisminių tyrimų pradėta 20.
Per tris savaites nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios pranešimų dėl smurto šeimoje skaičius perkopė 2500 – buvo pradėti 807 ikiteisminiai tyrimai.
Daugiausia smurto atvejų užfiksuota tarp sugyventinių ir sutuoktinių, toliau sąraše – atvejai, kai prieš tėvus smurtavo vaikai, prieš vaikus – tėvai, dar toliau – seserys ir broliai, net anūkai. Sulaikyti smurtautojai dažniausiai būna neblaivūs.
Skaičiuojama, kad viena iš 30 sulaikytų smurtautojų šeimoje yra moteris.
I. ZUBRICKIENĖ
