Laikai, kai nusikaltėliai, važinėdami prabangiomis mašinomis ir gyvendami pilaitėse, išsisukdavo teisindamiesi, esą visas šis turtas jiems nepriklausąs, mat esąs tėvų, brolių ar sugyventinių nuosavybė, gali baigtis. Jei Seimas priims įstatymų pataisas, turtą bus galima konfiskuoti ir iš nusikalstamais būdais praturtėjusių asmenų artimųjų, ir net iš jų draugų.
Apie garsių nusikalstamų grupuočių sukauptus turtus sklinda legendos. Tačiau štai kad ir Kauno Daktarų gaujos lyderis Henrikas Daktaras, dabar dienas leidžiantis už grotų, pasirodo, visiškai nieko neturti. Buvęs vienas pirmųjų Lietuvoje reketininkų, prieš metus kitus oficialiai pas motiną dirbęs kroviku, jis neturi net nuosavo stogo virš galvos. Toji Užliedžiuose stovinti pilaitė priklauso visai ne jam, o jo žmonai...
Šiuo metu „Akistatoje“ spausdinamas straipsnių ciklas apie Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetą Sigitą Gaidjurgį. Šis daug metų žmones žudęs ir plėšęs nusikaltėlis, dabar įkalintas iki gyvos galvos, pasirodo, taip pat plikas kaip tilvikas – oficialiai nieko neturi. Kai reikėjo konfiskuoti jo turtą, teisėsaugininkai tesurado 2 litus... Teisme pasityčiodamas iš nukentėjusiųjų S. Gaidjurgis sakė, esą savo milijonus užkasęs. Tuo tarpu Klaipėdoje visi puikiai žino, kad artimųjų ir sėbrų vardu jis yra perrašęs ne vieną namą, kelis butus, nedidelį laivą, keletą automobilių...
Matydami, kad nusikaltėliai, pasinaudodami netobulais įstatymais, sugeba paslėpti ir kitiems perrašyti visą neteisėtai įgytą turtą, valdininkai dar apskaičiavo, jog iš konfiskuojamo turto valstybės biudžetas gauna vis mažiau pajamų. Štai Valstybinė mokesčių inspekcija kaupia informaciją, kiek turto per metus konfiskuojama teismų sprendimu. Jos duomenimis, 2009 metais valstybės perimto turto suma buvo 9,75 mln. litų. O šių metų pirmą pusmetį ši suma tesiekė vos 3,8 mln. litų. Ekspertai prognozuoja, kad iki metų pabaigos ji turėtų pasiekti maždaug 7,5 mln. litų, bet vis tiek tai būtų trečdaliu mažiau nei pernai.
Turtą perrašo giminaičiams
Taigi dabar galiausiai susirūpinta ko nors griebtis prieš pralobusiuosius neteisėtais būdais. „Atvejai, kai asmuo neturi turto ir jokių oficialių pajamų, bet važinėja „Mercedes'u“ ir gyvena tikrai prabangiai, ne tokie reti. Kai iš tokio asmens priteisiamas žalos atlyginimas arba gresia turto konfiskavimas, staiga paaiškėja, kad mašinos, namai ir sodybos priklauso visai ne jam, o jo motinai bei žmonai“, – sakė antstolė Audronė Adomaitienė. Teisingumo ministerija taip pat patvirtino, jog pats turto konfiskavimas tebeturi nemažai spragų, o jomis pasinaudoję nuteistieji ar įtariamieji nepraranda nelegaliai įgyto turto. Dažniausiai įtariamasis dar iki teismo spėja visą turtą suslėpti, išdalyti jį giminėms, draugams ir artimiesiems, pagaliau – realizuoti. Teisingumo ministerijos duomenimis, maždaug pusės visų teismo sprendimų dėl turto konfiskavimo iš vagių atvejais nuteistieji nebeturi netgi tiek turto, kiek buvo pavogę.
Todėl Baudžiamojo proceso pataisų projekte siūloma įtvirtinti naują poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą. Įtvirtinus jį, teismas, skirdamas bausmę už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, galėtų peržiūrėti visą kaltinamojo turimą turtą ir įvertinti, ar jis galėjo būti įgytas legaliais būdais ir oficialiomis pajamomis. Jei paaiškėtų, kad minimumą uždirbančio ar visai bedarbio artimieji ir net draugai turi solidžias sumas banke arba prabangius namus, turtas iš jų būtų konfiskuotas.
Tiesa, kadangi naujasis įstatymas atgaline data negalios, iš senųjų nusikaltėlių turto atimti nebepavyks. Vis dėlto naujoji nusikaltėlių karta turės gerokai pasukti galvą, kaip neprarasti vagystėmis ir plėšimais užgyvento turto.
Teisingumo ministerija pateikė tokį pavyzdį: „Asmuo nuolat užsiima kontrabanda stambiu mastu, tačiau pareigūnams įkliuvo tik vieną kartą. Priimdamas sprendimą dėl bausmės už šį konkretų nusikaltimą, teismas galėtų įvertinti visą teisiamo asmens turtą, ir jei asmuo negalėtų pagrįsti, kad turtą įgijo legaliai, turtas būtų konfiskuotas. Tai galėtų būti padaryta nepaisant to, kad nebūtų nustatyta konkreti nusikalstama veika, iš kurios kaltininkas galėjo gauti šią turtinę naudą.“
Konfiskuojami milijonai
Patvirtinus siūlomas pataisas prokurorai turėtų gerokai paplušėti, kad įrodytų, jog išradingai paslėptas ar artimiesiems perleistas turtas iš tiesų yra įgytas nusikalstamu būdu. Kaltininkas savo ruožtu turėtų įrodyti nepagrįsto turto įsigijimo teisėtumą. Po padidinamuoju stiklu atsidurtų ne tik nusikaltimu įgytas ar turėtas turtas, bet ir turtas, įgytas per 5 metus iki nusikaltimo padarymo. Tas, kas turėtų didelės vertės turtą, nepagrįstą teisėtomis pajamomis, pagal šias pataisas būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Be to, siūloma Baudžiamojo proceso kodeksą papildyti nauju straipsniu, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, tikslinantiems skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar atliekantiems ikiteisminį tyrimą, būtų suteikta teisė pavesti Mokesčių inspekcijai patikrinti to asmens turto įgijimą ir pajamų gavimo šaltinius, jų pagrįstumą.
Ar patvirtinti tokias įstatymo pataisas, Seimas spręs lapkričio 23 dieną. Beje, už šį projektą po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, o 5 susilaikė, tarp jų – keli Krikščionių frakcijos nariai ir Seimo narių mišrios grupės atstovas Andrius Šedžius.
Būtinybė greta įprastinio turto konfiskavimo numatyti ir išplėstinį yra pripažinta ir Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ši kovos su nusikalstamumu priemonė plačiai taikoma Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse. Įvairūs išplėstinio turto konfiskavimo modeliai taikomi Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Olandijoje. Panašius įstatymo projektus rengia ir Prancūzijos vyriausybė.
Štai Ispanijos policija prieš porą savaičių konfiskavo turto už 24 mln. eurų, kuriuo, kaip įtariama, plaudama pinigus naudojosi rusų ir gruzinų mafija. Tiriant buvo rasta įvairių nuosavybės sutarčių, kurios, kaip įtariama, buvo sudarytos iš nelegalios veiklos Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse gautiems pinigams plauti. Tarp daugiau kaip 30 konfiskuotų objektų yra prekybos centras ir viešbutis.
Italijoje teisėsauga taip pat kirto smarkų smūgį – Neapolio regione policija per reidą konfiskavo mafijai priklausančio nekilnojamojo turto ir žemės sklypų, kurių vertė siekia beveik 50 mln. eurų.
Lietuvoje kol kas apie tokias operacijas galima tik pasvajoti. Dabar mūsų šalyje veikiantis įstatymas iš giminių leidžia turtą konfiskuoti tik tada, kai įrodoma, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o giminės apie tai žinojo. Vargu ar kuri nors S. Gaidjurgio sugyventinė dabar pasisakytų, jog žinojo, kad namas, kuriame ji gyvena, statytas už kruvinus pinigus...
Stasys Šedbaras, Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas:
Šis įstatymo projektas iš tiesų buvo labai reikalingas. Nes reikalingos bet kokios priemonės prieš neteisėtu būdu praturtėjusius asmenis. Dabar jeigu ir sulaikomi kontrabandą gabenantys ar kitas nusikalstamas veikas darantys asmenys, tai dažniausiai tik patys smulkiausi. Pavyzdžiui, kontrabandines prekes gabenantys vairuotojai, kurie net nežino, kieno įsakymus vykdo ir kur „nueina“ pinigai.
Išplėtinis turto konfiskavimas leistų „prisikasti“ iki pat viršūnių – asmenų, kurie yra tikrieji vykdytojai ir nusikalstamų veikų sumanytojai. Tai, jog žadama turtą konfiskuoti ne tik iš kaltinamo asmens giminaičių, bet ir iš jo aplinkos žmonių, leistų užkirsti kelią dabar labai populiariam neteisėto turto perrašinėjimui kitų asmenų vardu.
Priėmus projektą būtų tikrinami ir visi organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, kaltinamų asmenų verslo partneriai. Tai būtų daroma tikrinant kontaktus, ryšius. Kas tiksliai turėtų tai daryti, dar tik svarstoma. Pagal pirminį variantą, už tai būtų atsakinga Mokesčių inspekcija, bet į pagalbą jai gali būti pasitelktos ir kitos institucijos.
Andrius Šedžius, Seimo narys
Iš esmės pritariu priemonėms prieš korupciją ir nusikalstamu keliu praturtėjusius asmenis. Tačiau per balsavimą dėl projekto susilaikiau, nes jame labai daug spragų. Prieš priimant tokį projektą pirmiausiai turėtų būti įvestas visuotinis turto registravimas. Juk dabar turtą privalomai deklaruoja tik Seimo nariai, valstybės tarnautojai, buhalteriai ir įmonių vadovai ir savininkai, o likusieji to daryti neprivalo. Kad projekte yra nemažai iki galo neapgalvotų dalykų, sutinka ir kiti politikai. Bet šįkart, kaip neretai pas mus atsitinka, pirmiausia skubama pataisas įtvirtinti, o tik po to bus taisomos iš to skubėjimo kilusios pasekmės. O neigiamų pasekmių tikrai bus.
Svarstomas projektas yra antikonstitucinis, nes kaltinamojo aplinkos asmenys, pas kuriuos bus aptiktas teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas, net negalės dalyvauti teisminiame procese, neturės jokių priemonių apsiginti. Pagal projektą, bus bandoma atsekti, kam tas turtas perrašytas pagal ryšius. O gal jūs turite tolimą pusbrolį, su kuriuo išvis nepalaikote ryšių, o jį sulaiko dėl kontrabandos ir paaiškėja, kad ir jūs turite per daug turto. Vadinasi, jis bus atimtas. O kur dar užsienyje dirbę ir butus ar kitokį turtą įsigiję Lietuvos piliečiai? Juk net dėl avarijos, jeigu prokurorai nuspręs, kad ji buvo tyčinė, tą butą bus galima atimti.
Įstatymas turi nemažai spragų. Juk pagal projektą bankui įkeisto turto nebus galima konfiskuoti. Bet argi sunku tą turtą bankui įkeisti, o gautus pinigus paslėpti kokiame Šveicarijos banke? Manau, kad po šio projekto priėmimo padėtis iš esmės nepasikeistų – kentėtų paprasti žmonės, o visokios nusikalstamos grupuotės ir kontrabandininkai vis tiek rastų būdų kaip išsisukti. Tuo labiau kad naujas įstatymas neturi atgalinio galiojimo, tad iš dabar teismuose besibylinėjančių nusikaltėlių grupuočių turtas taip ir nebus konfiskuotas.
Giedrė POTELIŪNAITĖ