Nerimsta karšti ginčai tarp Rytų ir Vakarų Europos: Estija, Lietuva ir Lenkija blokavo visoje Europoje turintį įsigalioti įstatymą, baudžiantį už Holokausto neigimą, kuriam ketvirtadienį Liuksemburge turėtų pritarti ES šalių vidaus reikalų ministrai, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“ (www.elpais.com).
Buvusios sovietinės šalys reikalauja, kad įstatymo tekste taip pat būtų pasmerkti tie, kurie neigia stalinizmo nusikaltimus, tačiau tam prieštarauja likusios ES valstybės, teigia dienraštis.
Šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija, pavadinusi šio įstatymo priėmimą vienu iš prioritetinių savo pirmininkavimo uždavinių, vakar aptarinėjo klausimą dėl stalinizmo – režimo, kuris pačiais kukliausiais vertinimais pražudė apie 20 milijonų žmonių. Ji siekia rasti naujuosius europiečius tenkinantį sprendimą ir išgauti jų pritarimą naujajam įstatymui.
„Baltijos šalys tvirtina patiriančios stiprų vidinį spaudimą, kuris verčia jas reikalauti įtraukti į įstatymą Stalino režimo nusikaltimus. Mes pažiūrėsime, kaip būtų galima patenkinti jų prašymą“, - ispanų dienraščiui vakar teigė diplomatiniai šaltiniai Briuselyje.
Tekste, kuriam ketvirtadienį ketina pritarti ES vidaus reikalų ministrai, už viešą neapykantos reiškimą ar raginimą imtis smurto prieš asmenis dėl jų rasės, odos spalvos, religijos, tautybės ar etninės kilmės numatyta nuo 1 iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip liudija „El Pais“ vakar gautas dokumentas.
Įstatyme taip pat numatyta bausmė tiems, kurie neigia ar menkina genocido ir nusikaltimų žmogiškumui reikšmę. Į tą patį skyrių bus įtrauktas ir Holokausto neigimas, kuris jau baudžiamas dešimtyje Europos šalių. Ispanija yra tarp valstybių, kuriose Holokausto neigimas nėra laikomas nusikaltimu, ir dėl to vienas žinomas Holokausto revizionistas rado prieglobstį Pirėnų pusiasalyje, teigia dienraštis.
Idėja bausti už Holokausto neigimą nėra nauja, pastebi „El Pais“. Dar prieš 6 metus Europos Komisija parengė pirmąjį tokio įstatymo projektą, tačiau neigiamas kai kurių valstybių požiūris ilgam palaidojo iniciatyvą, kuri, iš visko sprendžiant, ketvirtadienį vėl bus atgaivinta Vokietijos pastangomis. Vokietijos teisingumo ministrė Brigitte Zypries metų pradžioje nusiuntė savo kolegoms ES šalyse laišką, kuriame aiškiai leido suprasti, kad Holokausto pripažinimas nusikaltimu visoje Europos Sąjungoje yra vienas iš jos prioritetinių uždavinių.
Vokietijoje taip pat buvo aptarinėjama galimybė visoje ES uždrausti svastikos simbolį. Vokietijoje svastikos ženklas jau uždraustas. Metų pradžioje balsą pakėlė D. Bitanijos indai, kurie dar nebuvo susipažinę su būsimu įstatymu, bet jau ėmė baimintis galimo svastikos – vieno iš hinduizmo religinių simbolių – uždraudimo, rašo “E Pais”.
Europarlamentarai iš buvusių komunistinių šalių savo ruožtu pareikalavo uždrausti kūjo ir pjautuvo simbolį. Tai tik du pavyzdžiai, rodantys, kaip sunku visoje Europos Sąjungoje uždrausti ženklus, su kuriais trečiasis pretendentas į Britanijos karūną princas Harris mėgsta pasirodyti vakarėliuose.
Berlynas nusprendė atmesti šią užuominą, kad būtų pasiektas kompromisas su 27 ES šalimis, nes vienos jų veto gali paversti niekais visą įstatymą, kurio priėmimui (kaip ir kitų su vidaus reikalais ir justicija susijusių įstatymų) reikalingas vieningas visų sąjungos narių pritarimas, rašo “El Pais”.
