Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su SAM atstovais trečiadienį diskutavo, kaip galima įveikti šiuo metu šalyje siaučiančius tymus.
Problema kilo nesiskiepijant
Nuo 2010 m. tymų protrūkiai vyksta ir Europos Sąjungos (ES) šalyse, pernai užfiksuota daugiau nei 12 tūkst. tymų atvejų. Šiemet nuo tymų protrūkių taip pat kenčia Lenkija, Italija, Prancūzija ir Austrija. Paskutiniai protrūkiai Lietuvoje fiksuoti 2013 ir 2015 metais.
Pagrindinė šiuo metu Lietuvoje vykstančio tymų protrūkio priežastis – nepakankamos skiepijimo apimtys, prabrėžia SAM atstovė Nerija Kuprevičienė.
„Tymai yra tokia infekcija, kad tam, jog būtų suvaldyta, reikalinga ne mažiau kaip 95 proc. skiepijimo apimtis kiekvienoje šalyje visoje ES. Beveik visos ES šalys eilę metų neišpildė to reikalavimo. Tai lemia tai, kad formuojasi žmonių grupės. Į tokią šalį patekus tymų virusui, jam yra geros sąlygos plisti“, – Seime kalbėjo N. Kuprevičienė.
Lietuvoje prasčiausia sergamumo situacija fiksuojama Kaune ir Kauno rajone, čia registruota apie 75 proc. visų susirgimų atvejų.
SAM suformuota darbo grupė sudarė tymų protrūkio ir prevencijos planą. Pagrindinės trys veiksmų sritys: stiprinti planinį vaikų skiepijimą, laiku taikyti priemonės tirti ir gydyti sergančius tymais, tirti protrūkį ir jį aprašyti tam, kad būtų identifikuotos didžiausios rizikos grupės. Kitos priemonės – komunikacija ir mokymai.
Labiausiai pažeidžiami ne tik vaikai
Pagal skiepijimo kalendorių, vaikai skiepijami du kartus – pirmą kartą 15–16 mėnesių ir antrą – 6–7 metų. N. Kuprevičienė pažymi, kad būtent vaikai yra labiausiai paveikta amžiaus grupė.
„Tai maži vaikai, vaikai iki metų – tie, kurie negali būti skiepijami dėl amžiaus, ir vaikai iki 4 metų amžiaus. Didžioji dalis sergančiųjų yra neskiepyti. Tymai nėra paprasta vaikiška liga. Yra registruojami šiais laikais mirties atvejai nuo tymų. Pernai ES šalyse buvo 35 mirties atvejai. <...> Skiepijimo apimtys [Lietuvoje] pradėjo mažėti keletą metų ir kasmet lieka keli tūkstančiai imlių vaikų ir jie formuoja tą grupę“, – sakė N. Kuprevičienė.
Tačiau ne vien tik vaikai yra itin pažeidžiami tymams, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius išskiria ir suaugusiuosius.
„Mes ištyrėme 1,5 tūkst. asmenų ir didžiausia imuniteto duobė yra nuo 30 iki 40 metų. Gal čia susiję su tam tikromis priežastimis. Šioje grupėje yra vienas mažiausių imuniteto lygių, jis nukrinta iki 60–70 proc. Jeigu bus tų grupių skiepijimas, tai šitos grupės galėtų būti taikiniu“, – Seime kalbėjo A. Griškevičius.
Anot N. Kuprevičienės, manoma, kad būtent ši amžiaus grupė, kadangi buvo skiepijama iškart po nepriklausomybės, nukentėjo nuo vakcinos tiekimo sutrikimų.
Seniai nematytas protrūkis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių. Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
