Nepailstantis penketas iki šiol kuria naujas dainas, vyksta į gastroles, surenka pilnas sales klausytojų ir nežada sustoti. Gruodžio 4–8 dienomis „Smokie“ didžiausiose Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus arenose surengs net keturis gyvo garso koncertus su simfoniniu orkestru.
Apie grupės istoriją, „Smokie“ dvasią, aistrą muzikai ir artimiausius planus – pokalbis su klavišininku Martinu Bullardu.
– Lietuvoje surengsite net keturis koncertus – kokios jūsų nuotaikos prieš artėjantį turą ir kuo šįkart nustebinsite gerbėjus?
– Jaučiuosi užtikrintai – Lietuvoje grosime jau ne pirmą kartą. O koncertuoti su simfoniniu orkestru, su kuriais taip pat jau esame dirbę ir anksčiau, bus tikras malonumas. Jie irgi jau žino mūsų dainas. Esame pasiruošę – tereikia atvykti ir viską padarysime.
– Ką ketinate groti – senas ir gerbėjų jau pamėgtas dainas, o gal ir ką nors naujo iš paskutinio savo albumo „Take a Minute“?
– Bus šiek tiek ir vieno, ir kito. Senieji hitai yra tai, ko žmonės iš tiesų ateina pamatyti. Bet pridėsime ir kelias dainas iš naujausio albumo, kuris buvo išleistas 2010 m.
– Galbūt jau ruošiate kitą albumą ir turite visiškai naujų dainų, kurios dar nebuvo išleistos?
– Taip, turime – naujam albumui jau esame įrašę penkias dainas. Įrašinėti penktąją pabaigsime ateinančių metų pradžioje. Bet negrosime nė vienos iš šitų dainų, nes, pirmiausia, jų dar nežino žmonės. Antra, ir orkestras negalėtų paruošti savo muzikinės dalies. Pasaugosime jas kitam kartui, kai vėl koncertuosime Lietuvoje su orkestru.
– Kai kurie jūsų hitai Lietuvoje ypač populiarūs ir kiti atlikėjai juos perkuria. Kartais melodijai sukuriami žodžiai kita negu originalo kalba. Ką manote apie jūsų dainų „koverius“, jums tai patinka ar nepatinka?
– Žinoma, kad patinka! Be abejonių! Tai didžiulis komplimentas, kai kiti artistai perdainuoja mūsų dainas. Manau, kad tai puiku. Ir tai suteikia galimybę dainą išgirsti kitaip. Mes nebūtinai sužinome apie visus savo kūrinių perdirbinius, bet jie turėtų būti įdomūs ir klausytojams.
Manau, kad visi muzikantai tam tikrais periodais daro perdirbinius.
Patys irgi esame įrašė „koverių“. 1995-ųjų metų albumui „The World and Elsewhere“ perdainavome „Have you ever seen the rain“. Kai apie tai sužinojęs Johnas Fogerty‘is paklausė mūsų versijos, jam ji padarė didelį įspūdį. Jis pasakė: „Tai geriausia mano dainos versija, kokią kada nors esu girdėjęs.“ Tai irgi didžiulis komplimentas, kai tokios reakcijos sulaukiama iš paties autoriaus.
– Turite daugybę savo hitų, esate perdainavę kitų autorių dainas, kūrę bendrus projektus su kitais dainininkais ir muzikantais. Kas jums patiems labiausiai patinka?
– Manau, groti mūsų pačių dainas. Nes mes penkiese esame labai gera, labai glaudi komanda.
Kai dirbi su naujais žmonėmis ir jų taip gerai nepažįsti, reikia ieškoti kompromisų ir prisitaikyti. Žymiai lengviau dirbti su tais žmonėmis, su kuriais jau esi kartu tiek metų, kiek ir mes.
Tiksliai žinome, ką daryti, ką kitas grupės narys ketina groti, ir dėl to jaučiamės labai tvirtai. Tai svarbu ir geram pasirodymui. Gerbėjai irgi tai jaučia – matyti, kad esame labai artimi, visi esame kaip vienas. Matyti, kad publika tai įvertina.
– Išties – „Smokie“ istorija ilga, bet vis dar turite milijonus gerbėjų. Dabar daug žvaigždžių greit iškyla, greitai krinta ir visai išnyksta. Kokia jūsų paslaptis – kaip išlikti scenoje taip ilgai ir tokiems populiariems?
– Norėčiau pats žinoti, kokia ta paslaptis (juokiasi). Mes niekada to neanalizavom. Bet žinau, kad kiekvieną kartą, kai grįžtame į sceną, minios reakcija būna tokia gera ir būtent minia iš tiesų mus veda į priekį.
Klausytojai yra svarbiausia priežastis, dėl ko mes darome tai, ką darome. Ant scenos mes atiduodame visus save, bet tai būna puiku ir kiekvienam vakarui baigiantis jaučiame, kad norime tai kartoti. Kadangi gerbėjai irgi to nori, nuolat gauname užsakymų grįžti ir koncertuoti. Tai nenustoja vykti ir atrodo, kad tai tęsis amžinai. Nėra nieko, kas galėtų tą sustabdyti. Bent jau nieko tokio, ką aš galėčiau numatyti artimoje ateityje. Bent iki tol, kol visi esami sveiki ir laimingi dėl to, ką darome – nėra jokios priežasties, dėl ko turėtume sustoti.
– Grupė patyrė nemažai pokyčių. Keitėsi nariai – Jūs pats prisijungėte 1986 m. Ką tie pokyčiai bėgant laikui atnešė?
– Be abejo, keitėsi asmenybės. Kai Chrisas Normanas (pirmasis dainininkas – aut. past.) priėmė sprendimą, kad nebenori priklausyti grupei, klausėme savęs – ką gi mes darysim toliau?
Suradome kitą dainininką, kurio balsas skambėjo labai panašiai kaip Chriso ir tęsėme įrašus bei pasirodymus, būdami tokie pat „Smokie“, kaip anksčiau.
Ir tai nutiko dar kartą, kai per avariją Vokietijoje žuvo Alanas (Alanas Bartonas, antrasis „Smokie“ vokalistas, kuris žuvo 1995 m., kai „Smokie“ turų autobusas pakeliui į Diuseldorfo oro uostą per krušą nuvažiavo nuo kelio ir apvirto). Svarstėme – kaip tai išgyvensime? Ir tuomet radome dar vieną dainininką. Jo balsas irgi skambėjo kaip Chriso – ir tai gerai.
Iš tiesų mes jau pažinojome Mike'ą Craftą nuo pat pradžių, visi esame kilę iš ten pat. Dėl to buvo lengviau priimti naujus narius į grupę, nes jau pažinojome juos iš anksčiau. Kai Terry'is (Terry Uttley, vienintelis grupės narys, joje grojantis nuo pat įkūrimo; groja bosine gitara, pritariamasis vokalas) pasiūlė man prisijungti, buvome pažįstami jau apie 8 metus. Jis žinojo, ką sugebu. Su kitais grupės nariais irgi iškart supratome vienas kitą.
Asmenybių pokyčiai iš esmės grupei nesukėlė jokių problemų. Išlikdavome tokie pat stiprūs, kaip ir iki tol.
– Taigi, išlaikote tą pačią „Smokie“ dvasią nuo pat pradžių?
– Būtent! Tai puiku, ar ne? Dėl to mums iš tiesų pasisekė. Ir dabar netgi turim šį tą daugiau – šou kūrimas su orkestru perkelia į kitą lygį. Mums tai labai patinka.
Esame apkeliavę visą pasaulį, koncertuodami tik mes penkiese. Kai pridedamas tas orkestro elementas, tai suteikia ir fantastišką vaizdą, ir puikų garsą. Manau, kad žmonės tai vertina, nes tuomet pasirodymas tampa svarbiu įvykiu, kažkuo ypatingu, daugiau nei paprastas koncertas – kažkas tikrai ypatingo.
– Su orkestru koncertuosite jau ne pirmą kartą. Kaip jums kilo ši mintis? Juk klasikinis roko grupės įvaizdis – tai keli vyrukai su gitaromis ir būgnais, garsiai grojantys ant scenos. Kaip nusprendėte bendradarbiauti su orkestru ir kada pirmą kartą tai padarėt?
– Tai nėra taip jau skirtinga. Aš pats esu klasikinį išsilavinimą turintis muzikantas ir didžioji roko muzikos dalis turi bendrų taškų su klasika.
Pirmiausia pažįstame muzikos „šaknis“ prieš pradėdami groti roką. Be to, klasikinė muzika yra vienas iš tų dalykų, kurie mus įkvepia. Nors ir esame garsiai grojanti grupė su savo gitaromis, vis tiek turime klasikos elementų. Ir ypač „Smokie“ – mūsų muzikoje visada buvo styginių instrumentų partijų. Gal dėl to ir sulaukėme pasiūlymo iš orkestro dirbti kartu. Pamanėme, kad tai būtų puiki kombinacija, ir čia mes dabar esame.
– Esate klavišininkas. Kai tik pradėjote mokytis groti, vaikystėje ir paauglystėje – ar įsivaizdavote save kaip klasikinį muzikantą ir visada svajojote groti roko grupėje?
– Būtent tai – aš visada, visada svajojau groti roko grupėje! Ir man prireikė daug metų, kol gavau progą įgyvendinti šią svajonę.
Anksčiau gyvenau Londone, kur tiek daug puikių muzikantų, bet man progos ten nepasitaikė. Tuomet aš persikrausčiau į Jorkšyrą. Žmonės manęs klausė: „Kodėl tu keliesi į Jorkšyrą, juk tu nori būti muzikantas?“ Aš jiems atsakydavai: „Ne, aš ten keliuosi, nes ta vieta man tinka.“ Ir nuvykęs ten aš sutikau „Smokie“. Nebūčiau galėjęs gauti geresnės galimybės per visą savo gyvenime. Tai buvo tobula pradžia. Nepaisant klasikinio išsilavinimo, visada svajojau groti roko grupėje, nors net ne visada tikėjau, kad tai gali iš tikro įvykti. Bet visgi tai įvyko ir esu dėl to labai laimingas.
– Kokie artimiausi grupės planai – nauji projektai, albumo įrašai, daugiau koncertų?..
– Dabar koncertuosime, o vasario mėnesį grįšime į įrašų studiją. Paskui laukia dar gastrolių, o po to galimybė įrašinėti, ko gero, pasitaikys balandžio mėnesį. Taigi – koncertai, po to įrašai, tada dar koncertai ir dar šiek tiek įrašų. Visas 10 dainų, kurių reikia naujam albumui, planuojame įrašyti iki ateinančių metų liepos ar rugpjūčio.
Apie „Smokie“
Legendinė roko grupė „Smokie“ susibūrė 1964 m. Bredfordo mieste, Didžiojoje Britanijoje, ir sėkmingai gyvuoja iki šiol.
Nuo įkūrimo „Smokie“ patyrė nemažai pokyčių. Iš pradžių joje grojo Chrisas Normanas, Alanas Silsonas, Terry'is Uttley'is ir Ronas Kelly'is. Šiuo metu grupę sudaro Mike'as Craftas, Nickas McConellas, Terry'is Uttley'is, Steve'as Pinnellas ir Martinas Bullardas.
Didžiausi hitai – „Living Next Door To Alice“, „Oh Carol“, „Mexican girl“, „Needles And Pins“, kartu su Suzi Quatro atlikta „Stumblin' in“ ir kt.
„Smokie“ diskografijoje – 22 albumai. Paskutinis jų albumas – „Take a minute“, išleistas 2010 m.
